Skundą pasirašė visi trys gynėjai – Lietuvoje
praktikuojantys advokatai Ingrida Botyrienė ir Arūnas
Marcinkevičius bei advokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė.
Teismo atstovė spaudai Živilė Jokimaitė-Dolgich BNS sakė, kad
skundas gautas praeitą savaitę, jis perduotas atrankos kolegijai,
kuri ir spręs, ar priimti nagrinėti šį skundą.
Advokatas A.Marcinkevičius BNS sakė, kad Aukščiausiojo Teismo
prašoma panaikinti anksčiau priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius
K.Michailovui ir jį visiškai išteisinti.
„Nėra nė vieno įrodymo, kad žmogus padarė nusikaltimą.
Negali būti kaltas žmogus dėl to, ko jis nepadarė“, – BNS
sakė advokatas A.Marcinkevičius. Jis gretino savo kliento ir
sovietmečiu KGB dirbusio buvusio Lietuvos vidaus reikalų ministro
Marijono Misiukonio bylą. Pastaroje M.Misiukonis buvo teisiamas ir
išteisintas dėl genocido už jo vaidmenį sulaikant paskutiniu
Lietuvos partizanu vadinamą Antaną Kraujelį – Siaubūną.
Birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad
K.Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į nusikaltimus
žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki gyvos galvos
bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė prokuratūra.
Nuosprendžiu pripažinta, kad Medininkų žudynės įvykdytos
politiniais motyvais, sako prokuroras.
Prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad teismas pripažino,
kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš
kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie
tai padarė vykdymi įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus
ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir
grįžti į TSRS sudėtį.
K.Michailovo ir jo advokatų skundus Apeliacinis teismas atmetė.
Apeliacinio teismo pranešime rašoma, kad visuotinai pripažinti
bendrieji teisės principai neabejotinai priskiria civilių gyventojų
nužudymą nežmoniškoms veikoms pagal tarptautinę teisę. Teismas
nustatė, kad nužudyti pareigūnai pagal tarptautinėje teisėje
vartojamas sąvokas buvo civiliai (t. y. ir muitinė, ir policija
buvo institucijos, nesusijusios su ginkluotosiomis pajėgomis). Poste
1991 metų liepos 31 dieną dirbę pareigūnai buvo užpulti
netikėtai staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais
nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems
jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.
Teismas nustatė, kad Lietuvai ir Latvijos atkūrus
nepriklausomybę, TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti
okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi
bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 metų pradžios Lietuvoje buvo
vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą
konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę
priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant
karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti
okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus
buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS
politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą.
Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių
metu Rygos OMON milicininkas K.Michailovas veikė kaip TSRS valdžios
atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką. Į
muitininkus ir policininkus šaudyta taikant jiems į galvas,
gyvybiškai pavojingą vietą, siekiant tyčia juos nužudyti,
nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam kruopščiai ruoštasi.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną
sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos
arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo
2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs
ir Rusijos pilietybę.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad
K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų
ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos
būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko
suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio
milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia
nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir
policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių,
Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą
Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą
Šerną.
Iš K.Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653
tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.
Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos
OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“,
„Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į
Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų,
sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus
7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos
akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.
Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės
dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem
automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni
– likusieji tą patį vakarą grįžo namo.