Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas savo skausmą išliejo teisme

Kauno apygardos teismas antradienį atvertė civilinę bylą, kurioje svarstomas kūdikio netekusių tėvų ieškinys dėl žalos atlyginimo. Kauniečiai Egidijus ir Kristina Drėzai prašo priteisti milijono eurų neturtinę ir 4,4 tūkst. eurų turtinę žalą, susijusią su 11 mėnesių sūnelio Domo Drėzo laidotuvėmis, kitomis šeimos patirtomis išlaidomis. Atsakovėmis patrauktos Kauno klinikinė ligoninė (KKL), kurioje užgeso mažasis Domas, ir draudimo kompanija.

E.Drėzas neslėpė, jog Kauno klinikinės ligoninės atstovų pozicija po sūnelio mirties labai įskaudino jį ir jo šeimą. Gydymo įstaiga iki šiol viešai neatsiprašė kūdikio artimųjų, nors jos buvusią darbuotoją teismai pripažino kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
E.Drėzas neslėpė, jog Kauno klinikinės ligoninės atstovų pozicija po sūnelio mirties labai įskaudino jį ir jo šeimą. Gydymo įstaiga iki šiol viešai neatsiprašė kūdikio artimųjų, nors jos buvusią darbuotoją teismai pripažino kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 13, 2016, 12:21 PM, atnaujinta May 13, 2017, 5:33 AM

Vaistus supainiojusi buvusi slaugytoja Valdareza Beleškienė byloje pripažinta trečiuoju asmeniu.

Antradienį byla buvo pradėta svarstyti iš esmės. Ligoninės advokatas Vytautas Gustas siekė uždaro posėdžio, tačiau tačiau teisėja jo prašymą atmetė.

Teisme išliejo visą susikaupusią gėlą

Sūnaus netekęs E.Drėzas antradienį teismo posėdyje išliejo skausmą, kuris susikaupė po tragedijos. Drėzų šeimą ypač įskaudino KKL administracijos elgesys ir požiūris.

„Labai laukėme gimstančio sūnaus. Norėčiau būti ne čia, teismo salėje, o auginti vaikelį ir gyventi normalų gyvenimą. Be galo gailimės paklausę šeimos gydytojos patarimo ir nuvežę jį į ligoninę. Sūnus buvo praktiškai visai sveikas, tik po rotaviruso jam reikėjo sulašinti truputį skysčių. Tačiau slaugytoja supainiojo vaistus ir suleido mirtiną kalio injekciją“, – pasakojo E.Drėzas.

Tėvas prisiminė, kaip gydymo įstaigos atstovai žiniasklaidai pasakojo, jog vaikas neva buvo atvežtas išsekęs – šeimai susidarė įspūdis, kad ją netgi norėta pavaizduoti asocialia. Anot E.Drėzo, ligoninėje buvo sudarinėjamos komisijos, nurodomos ligos, kuriomis kūdikis iš tikrųjų nesirgo.

„Prisimenu atvejį, kai įvyko tragedija kitoje gydymo įstaigoje. Jos vadovai pasikvietė mirusio žmogaus artimuosius, pademonstravo žmogiškumą. O kaip elgėsi Kauno klinikinė ligoninė? Palaikė slaugytoją, nebuvo atsiprašymo, buvo tik aklas neigimas, ligų išgalvojimas, trūko žmoniškumo. Iki šiol mūsų viešai niekas iš ligoninės net neatsiprašė, nors teismai pripažino V.Beleškienės kaltę“, – nevyniojo žodžių į vatą E.Drėzas.

Savo jėgomis teisybę baudžiamajame V.Beleškienės teismo procese pasiekęs kaunietis atkreipė dėmesį, jog 2012 metais užgesus sūnui, Velykų išvakarėse į ligoninę susirinko visa ligoninės vadovybė. E.Drėzo nuomone, buvo mąstoma, kaip pakreipti situaciją sau naudinga linkme.

Įvykus tragedijai, ligoninės atstovai pareiškė, jog kūdikio tėvams rūpėjo tik pateikti milijoninį ieškinį, o ne išsiaiškinti mirties priežastis. Iš tikrųjų mažylio tėvai ieškinį pateikė tik pradėjus metams nuo tragedijos.

„Daug kam būtų sunku įsivaizduoti, ką reiškia vykti į kapines lankyti savo vaiko amžino poilsio vietos. Mano žmonai pasidarydavo silpna, duodant parodymus baudžiamojoje byloje, kurios tyrimas ir svarstymas teisme truko trejus metus. Jai ir dabar per sunku lankytis teismo posėdžiuose.

Visiems šeimos nariams sušlubavo sveikata, teko kreiptis pas psichologus. Žaizdos liks visam gyvenimui“, – kalbėjo E.Drėzas.

Gydymo įstaigos pozicija pasirodė nepriimtina ir sveikatos apsaugos ministrui Jurui Poželai, kuris dar vasarą pareiškė, kad akla gynyba nėra teisingas žingsnis, o kai kurie pareiškimai ligoninei nedaro garbės. Ministras pareiškė besitikintis iš sveikatos priežiūros įstaigų didesnio jautrumo.

Slaugytoja buvo atleista iš darbo, baigus nagrinėti jai iškeltą baudžiamąją bylą, kai teismai uždraudė jai dirbti medicinos įstaigose.

Aplaidumo kaina – kūdikio gyvybė

Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja V.Beleškienė supainiojo vaistus – vietoje gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo švirkštu suleido vaikeliui mirtiną kalio injekciją.

Kūdikiui buvo įtariama gyvybei nepavojinga rotaviruso forma. Vaiko būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo.

Mažylis buvo paguldytas į mokamą palatą, planuota jį tą pačią dieną parsivežti į namus.

Gastroenterologijos skyriuje V.Beleškienei leidžiant vaistus, Domą per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis. Vaikelis ėmė verkti, o paskui sustingo.

Berniukas buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams jo išgelbėti nepavyko. Sušvirkštus vaistus kalio kiekis berniuko organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.

Slaugytoja paslėpė svarbius įkalčius

Civilinį ieškinį pateikę D.Drėzo tėvai rėmėsi baudžiamąją bylą išnagrinėjusio Kauno apylinkės teismo 2014 metų gegužės 9 dienos įsiteisėjusiu nuosprendžiu V.Beleškienei, pagal kurį jai skirtas ketverių metų lygtinis laisvės atėmimas ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.

Slaugytoja skundė nepalankų verdiktą aukštesnėms instancijoms, bet nieko nepešė nei Kauno apygardos teisme, nei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Teisėjai konstatavo, jog slaugytoja paslėpė svarbius įkalčius – švirkštus, kuriuos buvo atsinešusi į mažojo Domo palatą. V.Beleškienei atkakliai neigiant kaltę, baudžiamosios bylos tyrimas ir jos svarstymas teismuose užtruko beveik ketverius metus.

Kauno klinikinės ligoninės atstovai palaikė savo kaltę neigusią V.Beleškienę. Buvo įtikinėjama, jog kalis injekcijos būdu negalėjo pateikti į vaikelio organizmą, o mirčiai galėjo turėti įtakos jo ankstesnės ligos. Netgi aiškinta, kad Domą esą pražudė reta širdies liga – fibroelastozė.

Tačiau dvi medicinos ekspertų komisijos nustatė, jog vaiką pražudė būtent kalio injekcija.

Kūdikio tėvą apstulbino ligoninės išlaidos advokatams

Kauno apygardos teismas ankstesniame posėdyje įpareigojo ligoninę pateikti buhalterinius duomenis, kokią pinigų sumą KKL nuo 2012 iki 2016 metų išmokėjo advokatų kontorai „Jankauskas ir parneriai“. KKL šiai advokatų kontorai už įvairias teisines paslaugas iš savo biudžeto skyrė apie 240 tūkst. litų (69,5 tūkst. eurų).

„Jei ligoninė pajėgi mokėti tokias sumas, ji gali atsiskaityti ir su kūdikio netekusiais tėvais“, – pareiškė Drėzų advokatė Rasa Gradauskienė.

E.Drėzas teisme stebėjosi, jog vien tik ginče dėl žalos atlyginimo Drėzams, Kauno klinikinė ligoninė iš mokesčių mokėtojų pinigų kontorai „Jankauskas ir partneriai“ sumokėjo daugiau nei 18 tūkst. eurų: „Šios kontoros teisininkai dalyvavo tik dvejuose ar trejuose teismo posėdžiuose“. Šiuo metu gynybos vairą perėmė kitos kontoros advokatas V.Gustas.

„Jankauskas ir partneriai“ juristai taip pat gynė V.Beleškienę baudžiamojoje byloje.

Ligoninės vadovai tvirtino, jog už atstovavimą V.Beleškienei įstaiga advokatams pinigų nemokėjo, tačiau byloje net ir pasibaigus teismo procesui nebuvo matyti kvitų, iš kurių būtų galima spręsti kiek slaugytoja sumokėjo advokatams už teisines paslaugas.

Po Domo mirties KKL išmokėjo savo darbuotojams premijas, kurių bendras dydis sudarė maždaug 2,5 mln. litų (724 tūkst. eurų).V.Beleškienė ne tik buvo palikta darbe – ji taip pat gavo kalėdinę premiją.

Anksčiau portalas lrytas.lt skelbė, jog nepaisant milijoninių skolų, KKL įsigijo prabangius visureigius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.