Iniciatyvą pasirašė 17 Vilniaus tarybos valdančiųjų bei
opozicijos atstovų. Jos autoriai nurodo, kad šių metų vasario 26
dieną teismas konstatavo, jog Didžiosios Britanijos piliečio
M.A.Haroldo elgesys buvo „neetiškas, prieštaraujantis viešai
tvarkai ir gerai moralei elgesys, menkinantis Lietuvos valstybę bei
suponuojantis nelojalumą valstybei“.
„Aš laukiau, kol inicijuos ar rimtesnės institucijos, ar
sekretoriatas pats organizuos šitą darbą, bet buvo ir vasarą –
žadėjau imtis šito darbo prieš porą, trejetą mėnesių (...),
seniau nebuvau įsiskaitęs ir teismo nutarties“, – BNS dėstė
interpeliacijos iniciatorius liberalas Vidmantas Martikonis
paklaustas, kodėl atstatydinimą siūlo praėjus tiek laiko nuo
pažeidimo.
V.Martikonis sako, kad trečiadienio tarybos posėdyje šis
klausimas neįtrauktas „dėl teisinių kazusų“ motyvuojant tuo,
jog nuo teismo sprendimo praėjo per ilgas laikas. V.Martikonis sako
sieksiantis M.A.Haroldo atstatydinimo bet kuriuo atveju.
Šiuo metu jokiai frakcijai nepriklausantis M.A.Haroldas yra
vienas politikų, palaikančių opozicijos inicijuotą interpeliaciją
liberalų vicemerui Linui Kvedaravičiui. Vicemero bendrapartietis
V.Martikonis teigia, kad su šiuo faktu jo iniciatyva niekaip nėra
susijusi.
Atsižvelgiant į teismo sprendimą, V.Martikonio parengtame
tekste pažymima, kad M.A.Haroldas pažeidė etiką, nesusilaikė nuo
veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius
interesus, nesivadovavo valstybės politikams privalomais pagarbos
žmogui ir valstybei, padorumo ir pavyzdingumo principais.
„Pritariame Teismo vertinimui, kad tokia Tarybos nario M. A.
Harlod veika nėra suderinama su tarybos nario pareigomis“, –
teigiama dokumente.
2016-ųjų birželį tuometinis valdančiosios sostinės Liberalų
sąjūdžio frakcijos atstovas M.A.Haroldas socialiniame tinkle
„Facebook“ pareiškė, kad Lietuva turėtų įteisinti gėjų
santuokas ir „priimti tūkstantį pabėgėlių tuojau pat“, nes
tai būtų naudinga Lietuvos įvaizdžiui. Savo įrašą jis
paaštrino necenzūriniais pasisakymais apie Lietuvą, rašydamas
„F...k you Lithuania“.
Dėl šio pasisakymo liberalai nusprendė pašalinti britą iš
frakcijos savivaldybėje – savo „Facebook“ paskyroje po frakcijos
sprendimo jis atsiprašė už savo žodžius Lietuvos ir lietuvių,
sakydamas, kad pasimokė iš šios klaidos.
Trečiadienį jis BNS sakė, kad interpeliacijos iniciatorius
bando politizuoti teismo sprendimą.
„Aš nežinau, kokią motyvaciją galėtų turėti žmogus
pabandyti atimti demokratiškai laimėtą mandatą iš žmogaus dėl
itin seno veiksmo, kur jau buvo sprendimas ir aš tris kartus
atsiprašiau. Tai tikrai yra nesąmonė“, – kalbėjo tarybos
narys.
M.A.Haroldas nebuvo Liberalų sąjūdžio partijos nariu, jis
dalyvavo savivaldos rinkimuose liberalų sąraše ir buvo pirmasis ne
Lietuvos pilietis, išrinktas į savivaldybės tarybą.
Vilniaus miesto meras liberalas Remigijus Šimašius sakė, kad
klausimas į darbotvarkę neįtrauktas, nes mandato panaikinimo
iniciatoriai praleido terminą.
„Net ir terminai yra praleisti, tai tuo pagrindu nėra net ir
keliama į darbotvarkę, nes per mėnesį nuo fakto paaiškėjimo
reikia tokius dalykus inicijuoti, o dabar jau praėjo daugiau nei
pusė metų“, – žurnalistams teigė R.Šimašius.
Jis pats tokios iniciatyvos savo parašu sako nepalaikęs.
Įstatymai numato, kad savivaldybės tarybos nario ar mero
įgaliojimų netekimo procedūra taikoma dėl Konstitucijai ir
įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų jiems einant
pareigas. Pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą, jei turima
pagrįstų įrodymų, jog tarybos narys sulaužė priesaiką ar
nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų, turi teisę ne mažiau
nei trečdalis tarybos narių. Jei procedūrai pritaria taryba,
kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl
išvados. Teismui konstatavus, jog tarybos narys ar meras sulaužė
priesaiką ar nesilaikė įstatymų, sprendimą dėl tarybos nario
mandato netekimo gali priimti trys penktadaliai tarybos narių.
Tokia procedūra jau taikyta Raseinių mero „darbiečio“
Algirdo Griciaus atžvilgiu, tačiau ji nutraukta teismui konstatavus,
jog meras priesaikos nesulaužė ir įstatymų nepažeidė.