Prezidentė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą
vetavo, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises
ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Vyriausybė ir darbdavių
atstovai sako, kad naujasis kodeksas padės sukurti naujų darbo
vietų ir užtikrins Lietuvos konkurencingumą.
Prezidentė siūlo leisti terminuotas darbo sutartis nuolatinio
pobūdžio darbui tik sutarus dėl jų kolektyvinėje sutartyje ir ne
daugiau nei penktadaliui įmonės darbuotojų. Siūloma atsisakyti
nenustatytos apimties sutarties rūšies, kuri garantuoja mažiausiai
aštuonių valandų per mėnesį darbą.
Prezidentė taip pat pasiūlė didinti išeitinę kompensaciją
nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, kai
atleidžiama darbdavio valia įspėjus vos prieš tris dienas.
D.Grybauskaitė siūlo ilginti įspėjimo terminus atleidžiant
iš darbo darbdavio iniciatyva socialiai jautrių grupių atstovus,
tarp jų – taikyti trijų, o ne dviejų mėnesių įspėjimą vaikus
iki 14 metų auginantiem darbuotojams, taip pat auginantiems neįgalų
nepilnametį vaiką, numatyti šioms grupėms ilgesnes – 27 darbo
dienų kasmetines atostogas.
Šalies vadovė siūlo numatyti, kad apskaitinis laikotarpis,
skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų vienas mėnuo, o ne trys,
numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio
dieną.
Seimas negali taisyti prezidentės pasiūlymų arba priimti ne
visus, o tik dalį jų.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad lankstus Darbo
kodeksas būtinas norint į šalį pritraukti investicijų.
Tarptautinis valiutos fondas sako, kad atsisakiusi Seimo priimto
naujojo Darbo kodekso Lietuva prarastų konkurencingumą.Kai kurie
kodekso rengėjai sako, kad su prezidentės pataisomis kodeksas būtų
blogesnis nei dabar jau galiojantis.