„Kiekvienam lazdyniečiui po naują butą“, – nesikuklindamas paskelbė „Darbo partijos“ kandidatas į Seimą Jonas Pinskus. Pažadu griauti senus namus ir statyti politikas tikisi pelnyti rinkėjų balsus.
„Idėja – ne nauja, tik žmonėms ji nebuvo tinkamai pristatyta. Idėja nenukeliavo iki Seimo, kur ir turi būti priimti konkretūs sprendimai.
Turbūt suprantama, kad kalbama ne tik apie Lazdynus, bet ir apie visoje Lietuvoje senstančius, pūvančius, trupančius daugiabučius. Aš esu pasirengęs tas mintis bei žodžius paversti darbais“, – aiškino J.Pinskus.
Savarankiško gyvenimo pradžiai
Tačiau ne vienintelis darbiečių pažadas verčia stebėtis ar juoktis. Štai Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Valentinas Bukauskas išdidžiai pareiškė: jis įregistravo Išmokų vaikams įstatymo papildymo projektą.
Seimo narys sieks, kad kiekvienam pilnametystės sulaukusiam lietuvaičiui būtų skirta 2090 eurų išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai. „Mano įregistruotas pasiūlymas 18 metų sulaukusiam asmeniui skirti vienkartinę daugiau nei 2 tūkst. eurų išmoką būtų didelė parama tokioms šeimoms ir suteiktų saugumo jausmą savarankiškai gyvenimą pradedančiam vaikui.
Šie pinigai negalės būti švaistomi bet kam, tačiau bus skiriami tiksliniam panaudojimui – mokymosi priemonėms įsigyti, gydymui apmokėti, būsto remontui ar nuomai, mokesčiams bei kitoms reikmėms“, – pranešime spaudai dėstė V. Bukauskas.
Gydys homoseksualus?
Tuo tarpu partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Julius Panka pažadais nenusileidžia nei darbiečiams, nei juos šiuose rinkimuose kopijuojantiems bei gero gyvenimo pažadų dosniai pažėrusiems konservatoriams. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalijo sąrašu pažadų, kuriuos žada įgyvendinti, jei bus išrinktas į parlamentą.
Pirmasis pažadas J. Pankos sąraše – kiekvienai naujagimio sulaukusiai šeimai skirti 3 tūkst. eurų išmoką, o vėliau už kiekvieną auginamą vaiką skirti po 100 eurų per mėnesį. Ar galima pažadėti dar ką nors? Taip. Galima.
Tvarkietis taip pat žada, dėti visas pastangas, kad būtų taikomos moderniausios priemonės seksualinių mažumų gydymui ir sugrąžinimui į normalų gyvenimą.
Komentaruose apšauktas homofobu, kandidatas pareiškė, kad homoseksualumas buvo laikomas liga iki tol, kol Pasaulinė sveikatos organizacija buvo papirkta ir šią „ligą“ išbraukė iš ligų registro. Tiesa, iš kur tokią informaciją gavo, tvarkietis nepasakė.
Pažadai – dviejų tipų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė sakė, kad tokie politikų pažadai nėra griebimasis paskutinio šiaudo.
„Matome realių pavyzdžių iš kitų šalių, pavyzdžiui, kaimyninės Lenkijos, kai panašūs pažadai suveikia ir partija surenka tiek balsų, kad iš tiesų gali tokias užmačias įgyvendinti.
Kaip pamename dar iš gyvenimo Sovietų Sąjungoje patirties, iš principo politikoje nėra negalimų dalykų – net ir keisčiausios ar pavojingiausios idėjos gali būti įgyvendintos, jei yra politinė valia. Tik klausimas, kokius padarinius tai sukeltų“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Politologė pasakojo, kad, pažvelgus į J. Pinskaus, V. Bukausko ir J. Pankos planus, matomi dviejų tipų pažadai.
Vieni grįsti „skaičių magija“, kurią, pasak politologės, Darbo partija sėkmingai naudojo jau 2012-ųjų rinkimuose.
„Antras pažadų tipas, kurio griebiasi J. Panka, susijęs jau su valstybės kišimusi į žmonių asmeninę sferą ir primena totalitarizmo laikus. Čia jau reikėtų klausti ne apie tai, ar įmanoma, bet ar tokios priemonės morališkai pateisinamos.
Ar tuos pažadus bus bandoma įgyvendinti, priklausys nuo rinkimų rezultatų. Greičiausiai jokia viena partija nesurinks daugumos ir bus reikalinga koalicija, tad rengiant Vyriausybės programą tokių pažadų bus atsisakyta kaip netinkamų“, – teigė politologė A. Ramonaitė.
Tiesa, ji sakė, kad tai reiškia, jog politikas, žadėdamas utopinius dalykus, tarsi nieko nepralošia, nes atsakomybę už pažado netesėjimą jis galės suversti koalicijos partneriams.
