„Šiuo dokumentu mes įsipareigojame kartu ieškoti veiksmingų
ir ekonomiškai naudingų sprendimų vykdant pirkimus, o per juos
stiprinti gynybos pajėgumas ir gilinti Latvijos bei Lietuvos
kariuomenių operacinių pajėgumų suderinamumą“, – sakė
krašto apsaugos ministras J.Olekas.
Pagal pasirašytą dokumentą, ministrai sutarė imtis bendrų
veiksmų stengiantis sinchronizuoti tokios karinės įrangos, kaip oro
gynybos ugnies valdymo centrai, prieštankinės raketos, trumpojo
nuotolio priešlėktuvinės raketos ir kt. įsigijimus, pranešė
Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Tuo tikslu Lietuva ir Latvija keisis informacija apie savo gynybos
pajėgumų vystymą ir savo įsigijimus. Siekiant palankiausių
kontraktinių pasiūlymų, planuojama rengti ir bendrus susitikimus
bei seminarus, kartu derėtis ir diskutuoti su gamintojais. Ketinama
kartu dalyvauti su kitomis šalimis, institucijomis, organizacijomis,
gamintojais rengiamuose seminaruose ir diskusijose.
„Šiandienos susitarimą galime laikyti vienu reikšmingesnių
mūsų pastarojo meto bendradarbiavime, juo sutariame visokeriopai
siekti, kad mūsų įsigijimai būtų sinchronizuoti. Tai ne tik
padės ieškoti bendrų vardiklių bendradarbiaujant mūsų karinėms
pajėgoms, bet ir sustiprins NATO atgrasymo ir gynybos priemones. Jis
reikšmingas ir viso regiono mastu, nes tai sritis, kurioje dirbame
tiek su Estija, tiek su Lenkija“, – sakė Latvijos gynybos
ministras R.Bergmanis.
Pasak KAM, Lietuva ir Latvija jau yra įgyvendinusios sėkmingą
bendro įsigijimo projektą 2013 metais. Tuomet Lietuva, Latvija ir
Estija su Europos Sąjungos gynybos agentūra pasirašė susitarimą
dėl bendro granatsvaidžių „Carl-Gustav“ amunicijos pirkimo.