Mechaninio biologinių atliekų apdorojimo gamykla (MBA) atsisakė priimti didesnį nei 70 tonų per dieną atliekų kiekį, o tai sudaro tik 10 proc. atliekų, surenkamų iš sostinės ir Vilniaus regiono. MBA valdančios bendrovės „Energesman“ direktorius D.Majus skėstelėjo rankomis: šiukšlių nėra kur laikyti.
Tiesą sako ar miglą pučia? Jei tiesą, tai buvęs Vilniaus vicemeras J.Pinskus melavo net susiriesdamas. Jis globojo MBA statybos konkursą, iš kurio buvo išmesti „Energesman“ konkurentai.
J.Pinskus tada įtikinėjo, jog pastačius gamyklą šiukšlių išvežimas nepabrangs, vietos jas laikyti bus apsčiai ir tik „Energesman“ gali visu tuo pasirūpinti.
Še tau – į gamyklos statybą sukišo 101 milijoną eurų, o sandėliais nepasirūpino.
Ir atliekų išvežimas pabrango, ir laikyti dvokiančio turto nėra kur. Bet jis dvokia tik neišmanantiems atliekų tvarkymo rinkos subtilybių. O išmanantiems šiukšlės virsta dideliais pinigais. Aplinkosaugai skirtos 100 mln. eurų ES paramos tik ir laukia apsukruoliai, kurie šią sumą „įsisavintų“.
Seimo narys L.Balsys paskelbė sąmokslo teorija dvelkiančią išvadą, jog šiukšlių skandalas Vilniuje surežisuotas tam, kad būtų greičiau pastatyta atliekų deginimo gamykla. Bet ES direktyvos nurodo, kad pagrindiniai atliekų kiekiai turi būti rūšiuojami ir perdirbami, o deginama kuo mažiau.
Pastačius gamyklą Vilniuje ir užkūrus didžiules krosnis atliekų pritrūks, kaip pritrūko jų „Fortum“ šiukšlių deginimo gamyklai Klaipėdoje.
Tuomet vėl bus galima iš ES iškaulyti milijonų atliekas importuoti, po to paaiškės, kad gamykla nepajėgi apdoroti didelio kiekio, vėl bus metami milijonai kitai statybai. Arba tokias deginimo gamyklas bus galima pertvarkyti į šiukšlių apdorojimo fabrikus. Techniškai tai sudėtinga, bet lietuviai juk išradingi.
Ne pirmą kartą Vilniuje kyla šiukšlių karai tarp suinteresuotų klanų. Pasakytume – tegul sau kariauja, bet šio karo paraką priversti uostyti vilniečiai.