Kitos batalione dalyvaujančios šalys galės nuspręsti dėl to,
kiek karių atsiųsti į Latviją. „Neturime jokių numatytų
skaičių kiekvienai šaliai. Galiu pasakyti, kad iš viso bus
maždaug 1 tūkst. karių“, – žurnalistams sakė J.Vance'as.
Jis nurodė, jog vis dar vyksta diskusijos, kurios kitos šalys
dalyvaus minimoje kovinėje grupėje. Diskusijos taip pat tęsis per
būsimą NATO susitikimą Kroatijoje.
„Manau, kad kariai pradės atvykti kitą pavasarį, maždaug
gegužę. Mes neatsigabensime įrangos, kuri labai skirtųsi nuo
Latvijos jau turimos“, – sakė jis.
J.Vance'as sakė esantis patenkintas dėl stiprėjančių karinių
Kanados ir Latvijos ryšių. Kovos grupės dislokavimas užtikrins
indėlį į kolektyvinę Aljanso gynybą.
Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas Raimondas Graubė
pareiškė, kad Latvija tęs pradėtus projektus ir pasirengs priimti
sąjungininkų pajėgas.
Rugsėjo pradžioje daugiau kaip 150 ekspertų iš Kanados,
Ispanijos, Slovėnijos, Italijos ir Lenkijos susitiko Latvijoje
aptarti logistinio, operatyvinio ir teisinio kovos grupės dislokavimo
aspektų ir apžiūrėjo Latvijos karinę infrastruktūrą.
BNS taip pat pranešė, kad NATO lyderiai per viršūnių
susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį pritarė keturių tarptautinių
batalionų dislokavimui Baltijos šalyse ir Lenkijoje, imantis
priemonių atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos. Jų dislokavimas
prasidės kitais metais ir tęsis rotacine tvarka.
Lenkijoje dislokuotam batalionui vadovaus Jungtinės Valstijos, o
Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje vadovaujamą vaidmenį prisiims
atitinkamai Kanada, Vokietija bei Didžioji Britanija.
Maždaug tūkstančio karių tarptautinis NATO batalionas į
Latviją turi atvykti pavasarį, pusę jo sudarys kanadiečiai.
Numatoma, kad kiekvienoje kovos grupėje bus karių iš trijų ar
keturių NATO valstybių.