Todėl kai atvykėlis pareikalauja automobilio raktelių neva kažkokiam tyrimui atlikti – atiduodi juos nieko daugiau neklausinėjęs. Jam išeinant dar atiduodi pagarbą, o jei būtų liepęs, galbūt ir keturiomis būtum atsistojęs. Štai kokia galinga ta STT.
Ši istorija – tikra. Tai trečiadienį nutiko Vilniaus savivaldybėje. Pagarbiais žvilgsniai išlydėję nekviestą svečią valdininkai dar negreitai suprato, kad juos išdūrė. Tik po to, kai paskambino iš degalinės ir pranešė, kad šiuo automobiliu atvykęs asmuo nesusimokėjo už benziną.
Įžūlu. Išradinga. Bet turbūt nereikėtų labai stebėtis tokiais menamais įsibrovimais, nes tikrųjų STT agentų operacijos jau seniai tapo Lietuvos verslininkų ir valdininkų kasdienybe. Poėmiai, kratos, išplėstos akys ir prikrautos kelnės. Trimituojama, kad Lietuvoje vyksta rimta kova su korupcija oligarchais. Pastaruosius valstybės priešais paskelbė prezidentė, tiesa, kol kas dar nė vieno garsiai neįvardijo.
Atskirk dabar, kad gudrus: kuris čia jų tikras, o kuris – apsimetėlis. O ką, jeigu pulsi pešti jam priklijuotų ūsų, o anie pasirodys esą natūralūs, kaip ir tarnybinis pažymėjimas? Tuomet problemų turėsi dar daugiau, todėl geriau atiduoti viską ko prašo, o paskui jau bus matyti.
Telefoniniai ir kito plauko sukčiai, ko gero, ir ateityje rengs panašius reidus, todėl ar nevertėtų STT parengti dar vienos atmintinės piliečiams, kaip atpažinti jų agentus. Ir ką daryti, jei nesinori jiems iš karto atiduoti kompiuterio, automobilio ar šiaip kokio naudingo daikto.
