„Tai yra politinis sprendimas, valstybės apsisprendimo
reikalas. Svarbiausia, kad būtų ne tik pakeistas įstatymas, bet ir
sureguliuota, kaip jis realiai veiks praktikoje“ , – BNS teigė
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas sako, kad savivaldybė taip
pat neturi pajėgumų į tokius pažeidimus reaguoti ir juos fiksuoti.
Smulkūs teisės pažeidimai priskiriami C kategorijai, žmonėms
tenka pakankamai ilgai laukti policijos. Pasak R.Matonio, priėmus
šią pataisą, tokių problemų būtų dar daugiau.
„Mūsų nuomone, įstatymo priežiūrą turėtų vykdyti ne tik
policija, bet ir savivaldybių viešosios tvarkos padaliniai“, –
sako policijos atstovas.
Pavyzdžiui, jei žmogus skambintų bendruoju pagalbos telefonu
112 ir praneštų apie rūkantį asmenį, procesas užtruktų, nes
policijos prioritetas yra reagavimas į A ir B kategorijos
pranešimus, kuomet kyla reali grėsmė žmonių saugumui.
„Niekas turbūt nepagalvojo, kaip bus įgyvendinta norma, kad
draudžiama rūkyti arčiau kaip 10 metrų nuo gyvenamųjų patalpų.
Visiškai neaišku, kaip ir kas turės išmatuoti tą ribą“, –
sako policijos atstovas.
Jis mano, kad keičiant įstatymą, taip pat labai svarbu
užtikrinti finansavimą, reikalingą jo įgyvendinimui, o bet kokios
papildomos funkcijos turi būti susietos su papildomu finansavimu arba
kitų funkcijų atsisakymu.
Jau dabar policija gauna daug gyventojų skundų dėl rūkymo
daugiabučių balkonuose. Rūkyti daugiabučių namų balkonuose dar
nėra uždrausta, tačiau gyventojai gali ginti savo interesus
kreipdamiesi į teismą. Pagal teisės normas, ieškovas turi
įrodyti, kad jo teisės yra pažeistos.
Pasak policijos, jis neturi įrodinėti, kad kaimynas elgiasi
netinkamai – pats atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys atitinka
įstatymų reikalavimus. Jei nepatogumus gyventojams sudaro rūkantys
nuomininkai, galima teismo reikalauti tokius nuomininkus iškeldinti.
Jei dėl tabako dūmų kenčia keli to paties daugiabučio gyventojai,
jie gali pareikšti bendrą ieškinį.
Vilniaus vicemeras G.Paluckas sako, kad valdžia perlenkė lazdą
ir mažareikšmį pažeidimą prilygino administraciniam.
„Važiuosim ir reaguosim, bet ir mes pajėgumų turim
nepakankamai. Perteklinis Seimo sprendimas“ , – BNS teigė
sostinės vicemeras. Jis sako, kad tarnybos susidurs su pažeidimo
fiksavimo ir įrodymų rinkimo problema, asmens duomenų apsauga.
Jis sako, kad su rūkymu daugiabučiuose galėtų kovoti bendrijos
ir tam reiktų sudaryti sąlygas, priimti tai numatančius teisės
aktus, sukurti teisinį reguliavimą.
„Valdžia paskui kiekvieną cigaretę negali bėgioti, kaimynų
santykių valdžia nesutvarkys. Pora minučių surūkyti cigaretę
tetrunka, surūkė ir nuėjo – kas tada? Kaip užfiksuoti? Kaip su
asmens duomenų apsauga? O jeigu rūkys iš virtuvės, dūmai tai
rūks. Kaip tada?“, – BNS stebėjosi G.Paluckas.
Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisai, numatančiai draudimą
rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Tad parlamente belikusi viena
– priėmimo stadija, per kurią pataisai gali būti pritarta arba ji
bus atmesta.
Pagal pataisas, taip pat būtų draudžiama rūkyti teritorijose
arčiau negu dešimt metrų spinduliu apie daugiabučius gyvenamuosius
namus.
Projekto iniciatoriaus Seimo nario konservatoriaus Antano Matulo
teigimu, už šį pažeidimą asmenims galiotų tokia pati
administracinė atsakomybė kaip ir už rūkymą bendrose
gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose.
„Sulaukiame vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl
neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti
savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai.
Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais
kiekiais patenka į kaimynų butus – kaimynai arba verčiami
pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių,
naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir
žalojama jų sveikata“, – teigia pataisų iniciatorius dokumento
aiškinamajame rašte.
2014 metų pabaigoje Seimas jau mėgino nustatyti tokį draudimą.
Tuomet priimti įstatymo pataisą pritrūko balsų. Projekto kritikai
tvirtino, kad taip Seimas įsiveltų į buitinius konfliktus,
papildomai būtų apkrauta policija.