Visuomenės nuomonės ir tyrimų centro „Vilmorus“ „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos apklausos atskleidė, ko gali tikėtis politikai per artėjančius rinkimus ir kokių pokyčių lyderių sąrašuose atsirado per praėjusius ketverius metus.
Stabilūs – tik sąrašo lyderiai
Lyginant 2012-ųjų rugsėjį skelbtos apklausos rezultatus su tuo pat laiku šiemet atliktos apklausos rezultatais (imtis – tik nuomonę turintys respondentai) akivaizdu, kad sąrašo lydere išlieka Socialdemokratų partija.
Atsakydami į klausimą, už kurią partiją ketina balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose, savo balsus 2012-aisiais šiai partijai žadėjo 23,4 proc. respondentų, o 2016-ųjų rugsėjį šis skaičius padidėjo iki 25,2 proc., tačiau ir artėjant rinkimams ši partija lieka lyderės pozicijoje ir populiariausių politinių jėgų sąraše užima pirmąją vietą.
Ketveri Seimo kadencijos metai (2012–2016) kaip reikiant pakeitė rinkėjų nuomonę dėl kitų partijų padėties. 2012-aisiais prieš rinkimus antroje sąrašo vietoje buvo Darbo partija, už kurią ketino balsuoti 21, 1 proc. rinkėjų, o trečioje – „Tvarka ir teisingumas“, kuriai savo balsus planavo atiduoti 13,9 proc. rinkėjų.
Prieš šių metų rinkimus šias politines jėgas konkurentai nustūmė į 4-ąją ir 5-ąją sąrašo vietas. Šiemet už „darbiečius“ žada balsuoti 8 proc. , o „tvarkiečiams“ savo balsus ketina atiduoti 7,6 proc. respondentų.
Sociologas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys įsitikinęs, kad socialdemokratų populiarumas naujausioje apklausoje yra šiek tiek kilstelėtas, mat respondentams partijos buvo vardijamos pagal jų turimus numerius rinkimuose, o socialdemokratai kaip tik ir gavo pirmąjį numerį.
„Šis eiliškumas per rinkimus neturės jokios reikšmės, bet apklausos metu tai galėjo lemti šiek tiek palankesnius atsakymus, juo labiau kad respondentai dažnai galvoja apie kelis variantus, tad šis buvo paminėtas pirmas. Per rinkimus žmogus apsisprendžia anksčiau“, – kalbėjo pašnekovas. Jis pridūrė, kad šios partijos populiarumui galėjo pakenkti pavasarį kilę skandalai ir su naujuoju Darbo kodeksu susijusios aplinkybės, mat šį dokumentą tauta vertino gana neigiamai.
„Priešinga padėtis turėtų būti su konservatoriais, nes jie šiuo metu itin susitelkę“, – kalbėjo V. Gaidys.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingų šuolis
2012-aisiais populiariausių partijų sąrašo pabaigoje buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai savo balsus žadėjo vos 5,3 proc. respondentų, šiemet šoktelėjo į antrąją sąrašo vietą ir gali tikėtis 19,8 proc. respondentų balsų.
Apie šiuos reitingų pokyčius pašnekovas sakė: „Šios partijos reitingai nepakilo per naktį, kaip kažkada matėme su Darbo partija. Per Seimo rinkimus ši partija negavo daug balsų, paskui taip pat didelio augimo nebuvo, o štai praėjusių metų pabaigoje jie pasiekė aštuonių procentų ribą ir vis augo. Šių metų pradžioje jau buvo pasiekta 10 proc. riba, ir prie jų prisidėjo S.Skvernelis. Tą patį galima pasakyti ir apie R.Karbauskio reitingus – žmogus, kuris mažai būna viešumoje ir net anksčiau turėjęs neigiamą reitingą, šiuo metu yra antras pagal populiarumą.“
Anot pašnekovo, matyt, rezultatą užtikrina tam tikra veikla regionuose, bet pamažu ši partija atranda pasekėjų ir sostinėje. „Ši partija turi gana netipišką bruožą – jie nekritikuoja kitų partijų“, – kalbėjo V. Gaidys.
Per vieną vietą iš 4-osios į 3-iąją pakilo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų populiarumas, bet 2012-aisiais jiems savo balsus žadėjo 12,3 proc. respondentų, o 2016-aisiais už juos balsuoti ketino tik 14,4 proc. apklaustųjų.
„Nors žmonės mano, kad į Seimą eina vis tie patys politikai ir jau seniai nusibodo tie patys veidai, bet akivaizdu, kad taip nėra. Tam tikrų pokyčių esama. G.Landsbergis, K.Krivickas – ryškios figūros, bet tai nėra ta pati situacija kaip 2000-aisiais, kai pasikeitė du trečdaliai Seimo. Socialdemokratų gretose, sakyčiau, kaita mažiausia“, – kalbėjo sociologas.
Esama partijų, kurių populiarumas mažėjo, bet yra ir tokių, kurioms iš viso gresia išnykti iš politinio žemėlapio. 2012-aisiais Lietuvos liberalų sąjūdį palaikė 5,3 proc respondentų, o po partiją sukrėtusių korupcijos skandalų 2016-aisiais palankumą šiai partijai išsakė 4,2 proc. apklaustųjų.
Visiškai nusmuko politinės partijos „Drąsos kelias“ populiarumas, mat 2012-aisiais šiai partijai savo balsus žadėjo 6,5 proc. respondentų, o prieš šių metų rinkimus apklausos rodo, kad partija gali tikėtis vos 0,3 proc. respondentų palaikymo.
Populiariausių politikų gretose – pokyčiai
Per ketverius metus pasikeitė ne tik populiariausių partijų, bet ir populiariausių politikų sąrašas. Nors 2016-aisiais, kaip ir 2012-aisiais, jo viršuje išliko Dalia Grybauskaitė, jos populiarumas, anot respondentų, sumažėjo nuo jo 26,2 iki 16,2 proc.
Prieš ketverius metus, paklausti, kas iš politikų geriausiai atstovauja jų interesams, rinkėjai savo simpatijas išsakė Viktorui Uspakichui (6,9 proc.), Irenai Degutienei (6,6 proc.), A.Butkevičiui (6,0 proc.), Rolandui Paksui (4,5 proc.), Andriui Kubiliui (3,2 proc.).
Prieš šių metų rinkimus, respondentų nuomone, jų interesams geriausiai atstovauja A.Butkevičius (8,1 proc.), R.Paksas (4,0 proc.), Ramūnas Karbauskis (3,9 proc.), Gabrielius Landsbergis (3,3 proc.), Naglis Puteikis (3,2 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (2,5 proc.), Saulius Skvernelis (2,5 proc.).
Krito J.Oleko populiarumas
2012-aisiais D. Grybauskaitės populiarumas buvo itin aukštas, palankiai šalies vadovę vertino 75,5 proc. respondentų, o 2016-ųjų rugsėjį jos darbą palankiai vertino kiek mažiau – 52,9 proc. respondentų.
Prieš ketverius metus daug simpatijų rinkėjai reiškė I.Degutienei – ją palankiai vertino 53,9 proc., V.Uspaskichui – 40,1 proc. respondentų, o šiemet jų pavardes pirmosiose sąrašo pozicijose pakeitė R.Karbauskis – 39,4 proc. (kurį prieš ketverius metus palankiai vertino 20 proc. respodentų) ir L.Linkevičius –37,5 proc.
Prieš ketverius metus A.Butkevičių palankiai vertino 38,9 proc. respondentų, o dabar – 37,8 proc. Gerokai smuktelėjo ir buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio populiarumas – nuo 31,7 proc. iki 19,7 proc.
Po kilusio skandalo dėl galimai neskaidriai vykdytų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje akivaizdžiai smuktelėjo ir krašto apsaugos ministro Juozo Oleko populiarumas. Palankiai 2016-ųjų rugsėjį ministrą vertino tik 16,8 proc. respondentų (ir 50,8 proc. nepalankiai), kai tuo trapu ankstesnėje tai pačiais metais atliktoje apklausoje šiam politikui simpatizavo 29,2 proc. respondentų.
Anot pašnekovo, J.Oleko atvejį galima būtų dėti vadovėlį: „Tai labai geras pavyzdys, kai vienas epizodas gali pribaigti politiką. Drauge krito ir pasitikėjimas kariuomene. Tokį žemą lygį jis buvo pasiekęs tuomet, kai prieš kelerius metus į Lietuvos erdvę įskrido ir sudužo rusų lėktuvas. Tiesa, paskui kariuomenės įvaizdis prieš tai turėtų aukštumų nepasiekė“, – kalbėjo V.Gaidys.
