Balsavimo punktai įsikūrę keturiuose šalies miestuose –
Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine.
Vilniuje, Rusijos ambasadoje įkurtą balsavimo punktą saugo
policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo
detektorių. Lietuvoje balsuojančius Rusijos piliečius taip pat
pasitinka ir ambasadorius Aleksandras Udalcovas.
„Į rinkimus ateinantys žmonės rodo, kad jie jaučia ryšį su
Rusija, kad jiems ne tas pats, kokia bus Dūmos sudėtis“, –
BNS sakė diplomatas.
Iki šiol į Vilniaus balsavimo punktą atvyko daugiau nei
600 rinkėjų. Daugelis jų – pensininkai, Lietuvoje nuo Antrojo
pasaulinio karo pabaigos gyvenantys sovietų kariai, kuriems Rusija
moka pensijas, ir jų šeimos.
„Jie mato, kad šie klausimai (pensijų ir kitų piniginių
išmokų- BNS) yra sprendžiami Dūmoje, ten priimami įstatymai.
Manau, labai svarbu, kad jie nesijaučia atplėšti nuo tėvynės“,
– teigė A.Udalcovas.
Rinkėjai iš kai kurių miestų, kur nėra balsavimo punktų,
ambasados užsakymu atvežami autobusu. Tie autobusai į Vilnių vyko
iš Kauno, Panevėžio ir Alytaus, pakeliui surinkdami rinkėjus ir
iš kitų miestų.
„Aš už Putiną“
Nepaisant stipraus valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“
reitingų kritimo per pastaruosius metus, ekspertai teigia, kad ši
politinė jėga vėl laimės rinkimus ir turės daugumą parlamente.
Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Jurijaus Levados analitinio
centro rugpjūčio pabaigoje paskelbti visuomenės apklausų
rezultatai rodo, kad už ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo
vadovaujamą Vieningąją Rusiją balsuotų apie 31 proc. Rusijos
gyventojų, maždaug 10 proc. palaikytų Genadijaus Ziuganovo
Komunistų partiją, 9 proc. – Vladimiro Žirinovskio vadovaujamą
Liberalų – demokratų partiją, o 5 proc. – socialistinę
„Teisingos Rusijos“ partiją. Šios partijos pirmininkas yra
Sergejus Mironovas.
Pagal apklausą, likusios Rusijos politinės jėgos rinkimuose
surinks 1 proc. arba mažiau balsų.
BNS kalbinti Lietuvos rusai sakė balsavę už „Vieningąją
Rusiją“.
„Aš už Putiną. Man jo politika labai patinka“, – teigė
79-erių pensininkė Zoja, Lietuvoje gyvenanti nuo 1998 metų.
Dabartinė Rusijos politikos kryptis patinka ir 45-erių
Jevgenijui Azarovui.
„Iš esmės, kryptis, kuri dabar yra pasirinkta Rusijos
Federacijoje, mane tenkina. Turiu omenyje judėjimą link demokratijos
ir ekonomikos augimo, draugystės su kitomis šalimis, ypač tomis,
kurios su Rusija ribojasi bendra valstybės siena“, – kalbėjo
statybų srityje dirbantis J.Azarovas.
Balsuoti į Rusijos ambasadą atvyko ne tik Lietuvoje gyvenantys
Rusijos piliečiai. Vilniuje gyvenančius vaikus lankantis 55-erių
Vladimiras Jankovskis iš Karaliaučiaus sakė, kad jį sudomino kai
kurių partijų pasiūlymai suteikti žemę norintiems ją dirbti
žmonės.
„Tokias partijas aš ir palaikau. Partijas, kurios leidžia
gyventi, leidžia atstatyti, tvarkyti ir gražinti savo miestą“, –
BNS teigė V.Jankovskis, neatskleidęs, už kurią partiją balsavo.
Jis tikino nesidomintis užsienio politika: „Žinote, ten viskas
labai purvina, ne su mano galva ten lysti. (...) Politika, ji gali
išvesti iš proto“.
Stebėtojai pažeidimų neranda
Lietuvoje vykstantį balsavimą prižiūri ir visuomeniniai
stebėtojai. Rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“
(„Balsas“) atstovė Jelena Zacharova sakė, kad rinkimų procesas
yra gerai organizuotas ir vyksta sklandžiai, nors balsuojančiųjų
skaičius netikėtai yra gana didelis.
Ji teigė neįžvelgusi esminių pažeidimų, o taip pat pateisino
ir tai, jog dalies rinkėjų atvežimą į balsavimo punktą
organizuoja Rusijos ambasada.
„Man atrodo, kad tai yra labai patogu rinkėjams. Žinoma, kai
tokia praktika buvo taikoma 2011 metais vykusių rinkimų metu
Maskvoje, požiūris buvo neigiamas, nes ten buvo atvežami specialiai
apmokyti, už konkrečią partiją balsuojantys rinkėjai“, –
BNS sakė J.Zacharova.
„Tačiau šiuo atveju, mano nuomone, tai yra daroma rinkėjų
patogumui. Pavyzdžiui, beveik visi rinkėjai Kaune yra senyvo
amžiaus, jiems sunku judėti (...) Manau, kai kalbame apie balsavimą
Lietuvoje, ar kitose užsienio šalyse, rinkėjų atvežimas neturi
neigiamo atspalvio“, – pridūrė ji.
Rusiją pernai ištikus ekonominei krizei ir recesijai esant
didžiausiai per 16 metų, šalyje pagilėjo socialinės problemos,
tokios kaip pajamų nelygybė ar per mažos pensijos. Vienu metu
nuvertėjant rubliui ir kylant vartojimo prekių kainoms, krito rusų
pragyvenimo lygis.
Rusijos ir Vakarų šalių santykius nuo 2014 metų temdo
didžiausia įtampa nuo Šaltojo karo metų po to, kai Rusija aneksavo
Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Analitikai teigia, kad po rinkimų į parlamentą Rusijoje
nepasikeis nei vidaus, nei užsienio politika.
„Šie rinkimai nepakeis Rusijos politikos. Ji pasikeis po
prezidento rinkimų 2018 metais, kuriuose greičiausiai dalyvaus ir
juos laimės V.Putinas. Prezidentui teks spręsti dabartines
ekonomikos problemas, nes šiuo metu daroma labai daug, kad šių
problemų sprendimas būtų nukeliamas po prezidento rinkimų“, –
BNS sakė J.Levados centro sociologas Denisas Volkovas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto politologas Linas Kojala teigė, kad po Valstybės Dūmos
rinkimų nepasikeis ir Rusijos užsienio politika, nes ją į savo
rankas yra sutelkęs V.Putinas, o jo sprendimai tiesiog yra
„štampuojami“ parlamente.