Tos dvi partijos – Liberalų sąjunga ir Valstiečių partija. Viena su 1,84, kita – su 1,66 procento. Dabartinių Liberalų sąjūdžio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmtakai.
Kai pasižiūri, kokiais amerikietiškaisiais kalneliais abi šios partijos pasivažinėjo pastaruosius kelis mėnesius, norisi kaip tikram tokių atrakcionų mėgėjui pasimasažuoti vestibiuliarinį aparatą ir sekundėlę pamedituoti.
Kaip jau visi žino, valstiečiai su žaliaisiais stabiliai pūtė politinį bicepsą, augo, kol reitingų kopėčiomis užlipo į tvirtą antrąją vietą ir sekundę apmirė spoksodami į visai netoliese, panosėje, pakibusį šiek tiek aukštėliau įsitaisiusių socialdemokratų kulną. Svarstydami, kąsti į jį jau dabar ar palaukti rinkimų nakties.
Tuo metu liberalai per tuos pačius kelis mėnesius jau matavosi didžiausios dešinės partijos apdarą. Bet po to patyrė klinikinę mirtį, jos metu išvydo šviesą tunelio gale, šiek tiek atkuto, pakvėpavo, ėmė rodyti vis drąsesnių gyvybės požymių, jau, žiū, ir skruostai ėmė raudonuoti. Ir kaip tik tuo metu, kai ligoniui giminės vietoj apelsinų jau vežė drabužius persirengti, kad jis grįžtų namo, pacientas gavo dar vieną nokautą ir kone tapo velioniu.
Susiję straipsniai
Pagal dabartinius reitingus liberalai gautų 2,7 procento balsų. Kitaip sakant, dvidešimt metų darbo, jungimosi, skilimo, savęs gryninimo, kalbėjimo apie laisvę, vertybes ir kitokius taurius dalykus – ir 0,9 procento rezultatas. Nors mirk iš apmaudo. Bet tai būtų pati lengviausia išeitis.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Tačiau yra ir kita, apie kurią po truputį galima kalbėti pasiklausius to, ką liberalai pradėjo kalbėti praėjusią savaitę. Jie pirmieji išdrįso prabilti apie medicininę kanapių naudą. Šitoje šventakupriškoje šalyje, kur bet koks posūkis nuo klasikinio naratyvo yra visokio plauko cypdavatkių sutinkamas kaip bandymas „išgvaltavoti“ rūpintojėlį.
Ištisos šalys legalizuoja kanapes ne tik medicininiais, bet ir rekreacijos tikslais, netgi pačios Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija mano, kad tai vienintelis realus kelias (beje, jį užkirto Rusija ir islamo šalys, labai ačiū), bet Lietuvoje gali gauti į kuprą ir pakalbėjęs apie pramonines kanapes. Kuriose aktyviosios medžiagos THC pakankamai neprikastų visas Narkotikų kontrolės departamentas ir sąmoningų supertėvų sąjūdis.
Šitoje šalyje dar galybė tabu temų, apie kurias, ginkdie, bijo kalbėti bet kuri partija. Tai ir prostitucijos dekriminalizavimas, ir normalios partnerystės įteisinimas, ir apskritai bet kuri tema, kurios atžvilgiu visas politikos elitas dažniausiai tupi tokio baudžiavos kaimelio lygyje – kažkur kažką girdėjo, užsieniuose matė, raudonavo, bet grįžę veikiau užsimerks, nei ims apie tai kalbėti.
L. Bielinis apie liberalų nuosmukį: E.Masiulio versija neįtikino
Liberalams reikia spjauti į bet kokias viltis tapti esminiu žaidėju formuojant vyriausybę.
Šis traukinys nuvažiavo ir niekuomet nebegrįš. Užtat jiems reikia atsigręžti į savo kertinį rinkėją, kad ir koks jis negausus būtų. Į žmogų, kuriam nesinori valdžios dėmesio nei savo piniginėje, nei savo miegamajame. Tokį, kuris supranta, kad su kolektyvu reikės eiti į kompromisus, tačiau tokius, kurie nevaržys jo, kaip individo, saviraiškos, o kartu nestabdys kolektyvo pažangos. Kuri, kad ir kaip kartais būtų nemalonu pripažinti daugumai, priklauso, deja, nuo mažumos indėlio.
Tokių žmonių tikrai nėra dauguma, tačiau jų tikrai daugiau nei tie 2,7 procento. Ir būtent jiems liberalai turi kalbėti šiuos dalykus, nes niekas kitas apie tai nekalbės. Dabar.
O ateityje... Reikėjo šiek tiek laiko, kol ekonominį liberalizmą į savo programas įsirašė kone visos partijos. Reikės laiko, kad programose atsirastų socialinis liberalizmas.
Ir gal tokių idėjų pergalė ar bent sėkminga kova su ortodoksine reakcija ir bus geresnis atlyginimas nei mistiškas rinkėjų palaikymas ar mandatų liūtis.