Tiesa, pats keitimas kiek komplikuotas: įsigaliojimas nukeltas iki kitų metų sausio 1 d. Buvo šalinamos akivaizdžios spragos, klaidos. Deja, viena svarbi norma lieka nepakeista: atstovavimo išlaidų priteisimas šioje teisenoje nenumatytas.
Bendras principas bylinėjimosi procese yra toks, kad laimėjus bylą, ją laimėjusiai šaliai priteisiamos visos pagrįstos ir teisėtos su bylos nagrinėjimu susijusios patirtos išlaidos, įskaitant advokato. Taip yra įtvirtinta tiek civilinio proceso kodekse, tiek administracinių bylų teisenos įstatyme. Tačiau Administracinių nusižengimų kodekse taip nenumatoma.
Administracinės nuobaudos už skirtingus administracinius pažeidimus gali būti nuo įspėjimo iki tūkstantinių baudų, licencijų netekimo ir pan. Savaime suprantama, byla bylai nelygi: vienoje didelių ginčų nėra, tačiau kitos gali būti itin sudėtingos.
Nesutinkant su protokolu ar nutarimu, reikia teikti skundą. Retas žmogus pats rengia skundą, dažnam reikalinga profesionali ir kvalifikuota teisinė pagalba, kurią paprastai gali suteikti advokatas. Tik dažnai gali būti taip, kad advokato paslaugos viršija galimą baudos dydį. Apmaudžiausia, kai institucija priima neteisėtą nutarimą, jis teismo yra panaikinamas, o žmogaus išlaidos, patirtos teisingumo atstatymui, yra nepriteisiamos.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi subjektyvią teisę gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs teisės pažeidimą. Tai jis gali daryti pats arba pasirinkdamas gynėją.
Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos, o valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą. Nors norminiai teisės aktai ir nenumato galimybės atlyginti administracinių teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas; tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas“.
Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.
Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl vadovaujantis vien šiomis nuostatomis galima reikalauti, o teismai labai retais atvejais priteisia advokato išlaidas, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas.
Valstybė turi pareigą, esant teisiniam pagrindui, procesą prieš asmenį organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos įstatymais užtikrintos asmens teisės, o nustačius tokių teisių pažeidimą, asmeniui proporcingai turi būti atlyginami turtiniai praradimai.
Manau, kad šiuo atveju įstatymų leidėjui reikėtų pakoreguoti vieną straipsnį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir spraga būtų panaikinta. Tokiu būdu galima būtų išvengti ir tolimesnio bylinėjimosi: žmogus, po laimėtos bylos, teoriškai turi teisę pareikšti ieškinį valstybei dėl žalos atlyginimo. Kas reikštų vėl naujas, papildomas bylinėjimosi išlaidas tiek žmogui, tiek valstybės išlaidas procesui.
Belieka apgailestauti, kad Lietuvoje asmenų konstitucinę teisę į teisingumą tenka matuoti pagal finansines galimybėmis susimokėti bylinėjimosi išlaidas: bylą prieš neteisėtus valstybės institucijų veiksmus gal ir galima būtų laimėti, tačiau labiau apsimokėtų nieko nedaryti. Teisingumas kainuoja, o administracinių nusižengimų teisenoje ir toliau tą kainą iš savo kišenės turės mokėti teisingumo ieškantys žmonės.
Karolis Rugys yraa advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ partneris
