„Iki spalio 9 dienos tikrai nematau galimybės įtraukti, nes
yra du (Seimo plenariniai) posėdžiai likę. Labai abejoju, ar mes
šitą klausimą galėsime išspręsti šią kadenciją, nes
nuomonės, kiek žinau, Seimo narių nėra pasikeitę. Seimas yra
pasidalijęs praktiškai perpus, priimti sprendimą yra sudėtinga“,
– ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė parlamento vadovė.
Ji priminė, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
dar nėra apsvarstęs piliečių iniciatyvos šiuo klausimu.
Pernai rudenį iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos
valstybinę kalbą“ surinko per 50 tūkst. piliečių parašų
teikti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kad
duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine
kalba, o piliečio pageidavimu antrame puslapyje gali būti rašoma
originali pavardė ir vardas lotyniško pagrindo rašmenimis.
Pasak L.Graužinienės, kol šis projektas neapsvarstytas
komitete, Seimas negali priimti jokio sprendimo. Juoba, kad parlamente
anksčiau pritarta socialdemokratų parengtam projektui, jog reikia
leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti pagal originalų
šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.
„Noriu priminti, kad turime gerbti, puoselėti savo kalbą, nes
mūsų kalba nepelnytai pradedama nustumti į antrą planą iškeliant
individualius klausimus, pagal kuriuos norima spręsti atskirų
žmonių problemas. Turime žiūrėti visumą, turime kalbėti apie
valstybinius dalykus. Kalba yra vienas iš tų svertų, kurie labai
svarbūs mūsų valstybėje, mūsų valstybės ateičiai, ypač šiuo
laikotarpiu“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo
Seimo vadovė.
Pastaraisiais metais Vilniaus teismai yra priėmę ne vieną
sprendimą, kad Lietuvos piliečių asmens dokumentuose pavardės ir
vardai turi būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis, jeigu tam yra
pagrindas. Pavyzdžiu, mišrioje šeimoje gimusio vaiko pavardė turi
būti rašoma su „w“, jeigu tokia raidė yra tėvo pavardėje.
Seimo pirmininkės teigimu, teismai sprendžia tik individualius
klausimus.
„Teismuose kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai, kiekviena
situacija nagrinėjama individualiai, formuojama teismų praktika. Bet
šiandien yra tokie įstatymai, kokius turime, ir privalome jais
vadovautis visi mūsų valstybėje“, – tvirtino ji.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą
ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas
pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę
„w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtinoje programoje
įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens
dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo
klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada
sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.
