Prie urnos, pastatytos Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) auloje, buvo atvežtas vainikas nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Atvykti atsisveikinti su L.Donskiu šeštadienį ketina ir prezidentas Valdas Adamkus.
Vainiką prie urnos padėjo, užuojautą Jolantai Donskienei ir mirusiojo artimiesiems pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius.
Vadino ateities žmogumi
L.Donskis pašarvotas VDU auloje, Katalikų teologijos fakultete. Vienam žymiausių Lietuvos mokslininkų nusilenkė šalies mokslo elitas: profesoriai istorikai Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas, politologas Šarūnas Liekis, buvęs VDU rektorius Zigmas Lydeka ir daugelis kitų.
Prie urnos su L.Donskio pelenais vainiką padėjęs premjeras A.Butkevičius sakė, jog filosofas padarė didelę įtaką Lietuvos politikai, ypač reikšmingas jo indėlis ugdant politinę kultūrą.
„Kai jis buvo ES parlamento narys , o aš ten atvykdavau kaip politikas, susitikdavome. Aš manau, kad profesoriaus erudicija, žinios, analitinės įžvalgos darė didžiulę įtaką mūsų šalies kultūros bendruomenei, politinei radai. Jo pasisakymai buvo tokie reikšmingi, kad jie buvo nukreipti į modernios Lietuvos kūrimo kelią. Tai buvo ateities žmogus“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Studentas tapo ministru
Taip pat atėjo būriai studentų su baltomis gėlėmis rankose. Kai kurie buvę L.Donskio studentai – jau tapę žinomais žmonėmis. Vienas tokių – buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Jis studijavo Vilniaus dailės akademijoje praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje.
„Auditorijos tada lūždavo nuo studentų. Kai L.Donskį norėjo perkelti į kitą vietą, mes rinkome parašus, kad paliktų“, – prisiminė A.Gelūnas.
Kitas buvęs kultūros ministras, festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas prisiminė, kaip koncertavo su L.Donskiu per vieną mokslo metų pradžios šventę.
„Aš sėdau prie pianino, L.Donskis paėmė gitarą. Studentai tada ūžė iš džiaugsmo. Leonido netektis – smūgis visai Lietuvai. Bet ypač Kaunui: juk tokių itin talentingų žmonių mažai. Ir vis mažėja“, – apgailestavo J.Jučas.
Našlei teks išmokti gyventi
Prie urnos sėdėjo velionio žmona Jolanta, Leonido brolis, Klaipėdos kelių policijos darbuotojas Robertas Donskis. Tuo metu, kai lankėsi žurnalistai, L.Donskio motinos nebuvo. Dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo jos sveikata.
Buvo laukiama atvykstant filosofo pusbrolio, estrados veterano Simono Donskovo.
Su L.Donskio šeima artimai bendravęs buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius ir jo žmona Rita Garbaravičienė prisiminė jį buvus tipišką filosofą: įnikusį į mokslą, buityje – labai nepraktišką.
„Jis net automobilio nevairavo. Gal net maisto produktų kainų nežinojo. Visa buitis gulė ant Jolantos pečių. Jai dabar bus sunku ne tik todėl, kad neteko mylimo žmogaus. Ji turės išmokti gyventi sau, dėl savęs“, – sakė R.Garbaravičienė.
Prisimena geriausiais žodžiais
Profesorių pažinojusieji sakė nuo vaikystės atsimenantys jį kaip išskirtinio gerumo žmogų, o jo nepažinojusieji sako gerbę L.Donskį už jo išmintingumą ir dorumą.
„Jis labai tyras. Geras. Nors ir man jau 47–eri metai, jis visada pastatydavo į vietą, pakontroliuodavo. Tai yra tikrai padorus, geras žmogus. (...) Mylėjo jį. Jis buvo geras, jis mylėjo visus. Aš esu labiau karštesnis, o jis – ramus“, – žurnalistams pasakojo jaunesnysis velionio brolis Robertas Donskis.
„Iš jo aš paėmiau ramybę ir toleranciją. Jis ramus ir nepiktas žmogus. Stengiuosi tą aš perimti, duok Dieve, kad perteikčiau savo vaikams“, – kalbėjo L.Donskio brolis.
Kaip be galo gerą vaiką L.Donskį prisiminė ir su jo tėvu drauge dirbusi ponia Stasė.
„Jį mamytė atsivesdavo į darbelį, į ligoninę. Toks burbuliukas buvo. Labai malonus, labai protingas, labai gudrus“, – prisiminė moteris.Nors vėliau su Donskių šeima jos santykiai nutrūko, moteris pasakojo sekdavusi filosofo viešus pasisakymus.
Atsisveikinti su filosofu atvyko ir žmonės, kurie, nors jo artimai nepažinojo, tačiau gerbė už L.Donskio viešai reiškiamą nuomonę, žavėjosi jo tvirtomis pažiūromis ir garbingumu.
„Čia nepaprastas žmogus yra. Reta tokių... (...) Tokio dorumo žmogaus, aš nežinau kito Lietuvoje,“ – sunkiai tramdydama emocijas kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Rima Šmulkštytė.
Kaip itin malonų ir šiltą žmogų velionį prisiminė ir jo buvusi studentė, tarptautinių santykių ir diplomatijos mokslų daktarė Giedrė Pranaitytė.
„Jis buvo nuostabus lektorius. Cituodavo Šekspyro sonetus iš atminties, niekada neturėjo jokių užrašų, nesinaudojo jokiais lapeliais – viskas tiesiog liedavosi. Mes vadindavome jo paskaitas tikra intelektualine puota. Jis buvo profesiškai neprilygstamas – Lietuvoje nėra ir turbūt greitai nebus tokio akademiko. O kaip žmogus jis buvo labai nuoširdus, labai šiltas.
Niekada nesu nieko blogo, tik gero sulaukusi – jei reikėdavo patarimo, visada galėdavai paklausti, išgirsti kompetentingą atsakymą. Galėdavai ateiti, bet kada paskambinti. Tai reta, labai reta“, – pasakojo ji.
Magistro darbą L.Donskiui vadovaujant rašiusi, o vėliau mokslinę karjerą tęsusi moteris pasakojo, kad L.Donskio vardas yra puikiai žinomas pasaulio akademinėje bendruomenėje, kurioje jis Lietuvą garsino ne mažiau nei Arvydas Sabonis krepšinio aikštelėje.
„Jo vardas buvo siejamas su Lietuva. Kai akademiniuose sluoksniuose pasakydavau, kad esu iš Lietuvos – sakydavo – Lietuva, žinome, profesorius Donskis. Kaip sporto srityje būdavo Arvydas Sabonis, ypatingai nepriklausomybės aušroje, tai akademinėje pasaulinėje bendruomenėje būdavo profesorius Donskis“, – pasakojo G.Pranaitytė.
„Tai nebuvo šaltas akademinis protas. Tai buvo širdis, tai buvo nuoširdumas. Ir didelė meilė Lietuvai“, – pridūrė ji.
Paliko daugybę kūrinių
L.Donskis įtemptai dirbo nuo pat savo mokslinės karjeros pradžios, daug važinėjo po pasaulį skaitydamas paskaitas. Medikai spėja, kad įtemptas gyvenimo būdas pakirto mokslininko sveikatą.
Retas poilsio minutes Donskiai leisdavo sodyboje Kėdainių rajone, netoli Lietuvos ir Lenkijos kultūros milžino Česlovo Milošo gimtinės, Šateikių kaime.
Čia rinkdavosi Lietuvos kultūros elitas. Penktadienį, atsisveikinant su filosofu, ištraukas iš jo kūrinių VDU auloje skaitys aktoriai Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis ir kiti.
L.Donskis mirė trečiadienį, susiruošęs išvykti į Ukrainą. Filosofas susmuko Vilniaus oro uoste, jį ištiko širdies smūgis.
L.Donskis bus laidojamas šeštadienį Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Savo mokslinės karjeros metu L.Donskis dirbo Lietuvos, JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose, parašė daugiau kaip 40 knygų ir per 500 straipsnių.
2009–2014 metais L.Donskis dirbo Europos Parlamente, ten daugiausia dėmesio skyrė žmogaus teisių klausimams.
