Prieš dvejus metus priimtu galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu rangovams atlygį už darbus ir neteisėtai nutrauktą uosto krantinių statybos sutartį turėjo sumokėti pati direkcija.
Iš parlamentaro reikalauja pinigų
E.Gentvilas patvirtino gavęs KVJU direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus pretenziją, kurioje nurodyta, kad jis per 30 darbo dienų privalo iš savo kišenės sumokėti 1,9 mln. eurų kaip atlygį už žalą. Kur kas didesnę sumą Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) iš uosto direkcijos priteisė statybų bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“, konstatavęs, kad ji buvo nutraukta pažeidžiant įstatymus.
„Paprašiau A.Vaitkaus atsiųsti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Gavau 4350 lapų įvairių raštų, bet aiškiau nepasidarė. Norima, kad aš įrodinėčiau savo nekaltumą. Pareikalauta per dvi savaites pervesti tuos pinigus į KVJU direkcijos sąskaitą. Nesumokėjau, terminas baigiasi šiandien“, – pasakojo E.Gentvilas.
Parlamentaras tvirtino, jog jam vadovaujant KVJU direkcijai, verslininko Pranciškaus Jurgučio valdomai „Klaipėdos hidrotechnikai“ už dalį atliktų darbų nesumokėta dėl objektyvių priežasčių: „Tuo metu šiai įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos. Kaip pervesti pinigus, jeigu antstoliai draudė atsiskaitymus ?“.
Neaišku, kas nutraukė sutartį
Kita priežastis, dėl kurios KVJU direkcija, pasak E.Gentvilo, tuomet nepervedė pinigų „Klaipėdos hidrotechnikai“ – skolos uostui. P.Jurgučio įmonė esą buvo skolinga 9 mln. litų, direkcija buvo susijaudinusi, kad dėl „Klaipėdos hidrotechnikos“ bankroto šie pinigai gali nuplaukti vėjais.
„Kaip ūkiškas vadovas, rangovams siūliau kompromisą – užskaityti mokėjimus mažinant skolas uostui, tačiau „Klaipėdos hidrotechnika“ nesutiko“, – aiškino Liberalų partijos pirmininko pavaduotojas E.Gentvilas.
Pagal 2006 metų gruodį pasirašytą sutartį dėl uosto krantinių statybos „Klaipėdos hidrotechnika“ turėjo darbus atlikti per 20 mėnesių, tačiau laiku nespėjo visko padaryti. E.Gentvilo žiniomis, buvo atlikta 63 mln. litų vertės darbų.
„Ankstesnieji direkcijos vadovai, man dar nedirbant Jūrų uose, buvo sustabdę sutartį – nutarta koreguoti techninį projektą“, – klampios krantinių statybos pradžią prisiminė tuomet iš europarlamentaro kėdės Briuselyje į Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo kėdę persėdęs E.Gentvilas.
Purtosi finansinės atsakomybės
Pasirašant sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“, KVJU direkcijai vadovavo socialdemokratas Sigitas Dobilinskas, o Susisiekimo ministerijos sekretoriumi dirbęs Arvydas Vaitkus tuo metu atliko Jūrų uosto valdybos pirmininko pareigas.
„Man pasitraukus iš pareigų, KVJU direkcijos vadovu paskirtas A.Vaitkus galėjo pasirūpinti, kad pinigai būtų pervesti „Klaipėdos hidrotechnikai“. Bet to nepadarė. Kam tada reikėjo bylinėtis su statybų įmone, toliau gausinti nuostolius, ko jie siekė ir tikėjosi ?“, – uosto direkcijos veiksmais nusistebėjo E.Gentvilas.
Politikas pabrėžė, kad rangos sutartis nutraukta dar 2008-aisiais, po to prasidėjo „Klaipėdos hidrotechnikos“ bėdos, vis labiau artinusios šią įmonę prie bankroto ribos.
Savo noru atsisakęs europarlamentaro mandato E.Gentvilas laimėjo konkursą į KVJU direkcijos vadovo postą. Tuo metu Susisiekimo ministerijai vadovavo jo bendrapartietis liberalas Eligijus Masiulis.
„Mano vadovaujamai direkcijai teko nutraukti sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl ankstesnių su A.Vaitkaus žinia atliktų procedūrų. Jokia asmeninė pretenzija man negali būti taikoma, kadangi nėra mano jokios valios“, – įsitikinęs parlamentaras.
Kitas veiksmas – antstoliai su rykšte ?
E.Gentvilas KVJU direkcijos reikalavimus atlyginti valstybės nuostolius iš savo kišenės vertina kaip politikavimą prieš Seimo rinkimus: „Akivaizdu, jog tai – politinis spektaklis. Neatmetu, kad kitą savaitę išgirsiu dar įdomesnę naujieną – Jūrų uosto direkcija paprašys antstolių areštuoti mano šeimos turtą“.
KVJU direkcijos vadovas A.Vaitkus patvirtino, kad finansinis reikalavimas E.Gentvilui atlyginti dėl santykių su „Klaipėdos hidrotechnika“ susidariusius nuostolius iš tikrųjų yra pateiktas, tačiau Seimo nario vertinimų apie galimą politinį kerštavimą plačiau nekomentavo.
„Valstybė įmonė privalo vykdyti teismų sprendimus, taip ir padarėme. Nuostolių būta ir daugiau. Pradėjęs vadovauti KVJU direkcijai, atradau krūvą civilinių ieškinių dėl anksčiau sudarytų sutarčių, neįvykdytų įsipareigojimų“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Socialdemokratas A.Vaitkus kaip ir liberalas E.Gentvilas kandidatuoja į Seimą.
Apeliacinis teismas pripažino, kad konsorciumo („Klaipėdos hidrotechnikos“ ir „Strabag Wasserbau“) bei KVJU sutartis dėl krantinių statybos 2011 metais nutraukta dėl uosto direkcijos kaltės, todėl ji įmonėms turi sumokėti daugiau nei 2,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netesybų. Rangovai siekė prisiteisti daugiau nei 6,26 mln. eurų.
KVJU direkcija po daugiau kaip ketverius metus trukusio bylinėjimosi proceso pervedė 2,6 mln. eurų „Klaipėdos hidrotechnikai“.
Vadovų atsakomybė – tarytum miražas
Prieš dešimtmetį, kai KVJU direkcijai vadovavo S.Dobilinskas, sutartį dėl dviejų krantinių pietinėje uosto dalyje statybos darbų pasirašė „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir Vokietijos įmonės „Josef Mobius Aktiengesellschaft“ (dabar – „Strabag Wasserbau“) sudarytas konsorciumas.
Visi darbai turėjo būti baigti 2008-ųjų rugsėjį, tačiau tais pačiais metais rangos sutartis sustabdyta – iš verslininko Martino Gusiatino „Klaipėdos Smeltę“ įsigijusiai tarptautinei bendrovei „Terminal Investment Limited“ tokių krantinių nebereikėjo.
Vėliau sutartis atnaujinta, o 2011-aisiais, kai direkcijai vadovavo E.Gentvilas, visiškai nutraukta. Todėl rangovai ir kreipėsi į teismus. LAT atmetė KVJU direkcijos teiginius, kad ji esą pagrįstai buvo atsisakiusi vykdyti statybos rangos sutartį.
Po kiekvienų Seimo rinkimų Jūrų uosto direkcijos vadovai keitėsi. Koks jų turėtų prisiimti atsakomybę už tokią painiavą, valstybei padarytus finansinius nuostolius rekonstruojant krantines, dabar jau sudėtinga atsekti.
Pavėluotas atlygis nuo bankroto neišgelbėjo
Iš KVJU direkcijos „Klaipėdos hidrotechnikos“ naudai priteista 1,7 mln. eurų skola už atliktus darbus, 0,5 mln. eurų bauda dėl neteisėto sutarties nutraukimo, 34 tūkst. eurų palūkanų už delsimą grąžinti skolą, procesinės palūkanos sudaro apie 0,4 mln. eurų.
Beje, nuostolių patyrusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ savininkų civilinis ieškinys buvo kone dvigubai didesnis.
KVJU juristų teigimu, skola šiai įmonei jau sumokėta keliais keliais pavedimais – viena pinigų dalis pervesta po LAT sprendimo dar 2014-aisiais. Pasak jų, baudų ir palūkanų sumos irgi sumokėtos.
Pavėluotai gauti pinigai už uoste atliktus darbus P.Jurgučio “Klaipėdos hidrotechnikos“ nuo bankroto neapsaugojo.