Skaudžiausia, kad iš manęs ir mano šeimos – žmonos, sūnaus, dukters buvo atimti penkeri gyvenimo metai. Kas tiems piktadariams suteikė teisę tai padaryti?“ – klausė buvęs bankininkas.
Jį „Lietuvos ryto“ žurnalistė aplankė Maskvoje.
Trečiąją pokalbio su R.Baranausku dalį skaitykite čia.
– Ar tikite, kad į Lietuvą kada nors grįšite ne kaip bėglys?
– Tikiu, kad į savo tėvynę grįšiu iškelta galva. Lietuva nesusideda vien iš Lietuvos banko, prezidentės ir konservatorių partijos, iš kurios narių sudaryta Vyriausybė neteisėtai nacionalizavo, o po to bankrotą paskelbė „Snorui“.
Lietuva – tai visuomenės nariai, kurių dauguma turi visiškai kitokias vertybes nei tie veikėjai.
Aš grįšiu. Apginsiu gerą savo ir savo šeimos vardą. Apginsiu ir savo giminaičių, banko darbuotojų, draugų reputaciją, kuri taip pat buvo aptaškyta purvu.
Trečdalis banko darbuotojų banke dirbo daugiau kaip dešimt metų – jie tikėjo organizacija, o ji su jais elgėsi gerai, gerai mokėjo už darbą, žmonės niekur nelakstė. Tai buvo tikri snoriečiai.
Jų likimai taip pat buvo sulaužyti – dauguma turėjo paėmę būsto paskolas: vieni dviejų kambarių butą buvo iškeitę į trijų, kiti – įsigiję namą. Visi pateko į didelę bėdą.
Aš privalau savo šeimos nariams ir visiems įrodyti, kad esu toks, kokį jie mane matė visada. Aš nesu vagis.
Nors ir daug praradau, man nereikia užuojautos. Niekas niekada nežino, kada man būna sunku ar net baisu.
– Jūsų žmona Sigita taip pat gyvena Rusijoje. Tai suteikia jums stiprybės?
– Mes su Sigita kartu jau 37 metus. Jos moralinis palaikymas man labai svarbus. Nors kartais būna atvirkščiai – aš turiu palaikyti visus šeimos narius. Sunkumai juos labai slėgė.
Mūsų šeima išblaškyta, dukra gyvena Vilniuje. Norėčiau su savo vaikais matytis kasdien.
Vis dėlto gyvenimo negandos sustiprino mūsų šeimą.
– Gal turite Rusijos pilietybę?
– Ne. Esu Lietuvos pilietis ir tuo didžiuojuosi. To iš manęs niekas neatims. Mano statusas yra kaip Snowdeno (Edwardas Snowdenas – amerikietis kompiuterių profesionalas, gavęs prieglobstį Rusijoje po to, kai atskleidė JAV sekimo visame pasaulyje mastą. – Aut.).
– Vadinasi, savo ateitį siejate ne su Rusija, o su Lietuva?
– Reikia palaukti. Nespėjo praeiti nė penkeri metai, – nusijuokė R.Baranauskas. – Jau paduotas pirmasis ieškinys. Ar kada nors žmonės, kurie žlugdė „Snorą“, numatė, kad gaus ieškinį? Manau, kad jie manė esantys nebaudžiami.
– Kalbate užtikrintai. Kas žmogaus nepalaužia, tas jį sustiprina?
– Dievas atsiunčia žmogui tokių sunkumų, kokius jis gali iškęsti. O rusai dar sako: „Saugok tvarką savyje, ir tvarka tave apsaugos.“
Mano galvoje – tvarka. Versle ir banke taip pat visada buvo tvarka. Tai man irgi padeda.
– Tikite Dievą?
– Būsiu atviras – per tą laiką pradėjau tikėti daug stipriau nei anksčiau. Manau, tai tik į gera.
Gyvendamas Lietuvoje nueidavau į bažnyčią. Bendraudavau su dvasininkais, kai kurie jų – iš gimtųjų Šiaulių, kur palaidoti mano tėvai. Dabar pasimeldžiu vienas. Malda suteikia ramybės, nuramina sielą.
– Ko prašote Dievo?
– Dažniausiai prašau sveikatos: „Duok, Dieve, sveikatos – tik vieniems geros, o kitiems blogos.“
Tikiu ir karmos, arba atpildo, dėsniu. Pamenu, kaip Eligijus Masiulis įvairiose televizijos laidose pliekė „Snorą“ ir mus. Jis, būdamas ministras, Vyriausybės posėdyje taip pat balsavo už neteisėtą banko „Snoras“ nacionalizavimą. Mes atplausime savo gerą vardą, o jis, manau, taip ir liks galimo didžiausio kyšio šalyje rekordininkas.
– O kokia jūsų paties sveikata? Londono areštinėje naktį praleidote nesumerkęs akių, neturėjote vaistų nuo aukšto kraujospūdžio.
– Jaučiuosi gerai. Kai numečiau svorio, viskas susireguliavo.
Nenoriu prisiminti, kas buvo Londone. Tai jau istorija. Man svarbu, kas yra šiandien ir ką darysiu rytoj. Tai buvo ir mano verslo, ir mano darbuotojų varomoji jėga.
Kai bus ramesnis gyvenimo etapas, parašysiu knygą. Tai bus tikra bomba. Už tuos pinigus įkursiu fondą, kuris gins verslininkus nuo valdžios savivalės.
– Ar knygoje bus atskleista kokių nors naujų paslapčių?
– Kol buvau bankininkas, turėjau išlaikyti paslaptį. Bet dabar jau galiu kalbėti apie kai kurias organizacijas, viešąsias įstaigas, kurios turėjo „Snore“ sąskaitas.
Buvo panašių veikėjų į tuos, kurie šiandien Lietuvoje keturias kariškas palapines parduoda už 240 tūkst. eurų. Už tokią sumą galima namą nusipirkti.
Daug įdomių dalykų vyko ir su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Žinau, kas ir kam skirstė pinigus, kaip jie vieni su kitais susiję, kokio politiko giminaičiai ar šeimos nariai buvo įsteigę ES lėšas siurbusias įmones ar fondus. Žinau, kas kam pervesdavo pinigų už tam tikras paslaugas. Viskam savo laikas.
Sąskaitos buvo iššluotos per dieną
* „Snoro“ nacionalizavimas Lietuvai kainavo labai brangiai. Indėlininkams apdraustą sumą iki 345 tūkst. litų valstybė sumokėjo pasiskolinusi 4 mlrd. litų. Daug lėšų prarado verslas, privatūs asmenys, valstybinės įmonės.
* Daugiausia valstybės lėšų „Snore“ prarado Ignalinos atominė elektrinė. Jos indėlių suma šiame banke siekė 89,9 mln. litų.
* Į nuostolius nurašyti 29,9 mln. litų, kurių „Snore“ neteko Generalinės miškų urėdijos.
* Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje esanti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ neteko 15 mln. litų, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – 17 mln. litų.
* Apie 10 mln. litų „Snore“ prarado Registrų centras, kitos įmonės neteko dar apie 4,2 mln. litų, iš jų Lietuvos tyrimų centras – apie 2,2 mln. litų, „Litexpo“ – apie 1,8 mln. litų.
* Vandens tiekimo įmonė „Klaipėdos vanduo“, bankrutuojančiame banke „Snoras“ laikiusi 4 mln. litų vertės indėlį, atgavo tik 345 tūkst. litų.
* Sveikatos apsaugos sistemos įstaigos „Snoro“ banke įvairiomis formomis laikė 32 mln. litų. Indėlių draudimo fondui išmokėjus maksimalias draudžiamąsias sumas, gydymo įstaigų nuostoliai siekia apie 14 mln. litų.
* Dėl „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto Policijos departamentas prarado per 12 milijonų litų. „Snore“ buvo ne tik Policijos departamento pinigai, bet ir Kriminalinės policijos biuro depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos.
* Iš viso bankrutavusiame banke buvo įšaldyta 17,3 mln. Policijos departamentui priklausančių litų. Vėliau ši suma beveik penkiais milijonais litų sumažėjo, kai kiekviena šalies policijos įstaiga gavo draudimo išmoką.
* Didžiules sumas dėl „Snoro“ bankroto patyrė ir indėlininkai kitose šalyse. Pavyzdžiui, Latvijos kompozitorius Raimondas Paulas daugiau kaip 739 tūkst. latų (3,65 mln. litų). laikė indėlyje „Snorui“ priklaususiame Latvijos banke „Krajbanka“.
