Kultūros atstovų, Lietuvos ir Lenkijos institucijų pastangomis
atsiradęs neįprastas monumentas – laiptai su iškaltomis
Č.Milošo kūrybos citatomis – daugeliui kalbėjusiųjų bei
skaičiusių poeto eiles, be kita ko, priminė ir jo siekį puoselėti
dviejų Vilniuje gyvenusių tautų – lietuvių ir lenkų –
vienybę.
Lenkijos instituto direktorius Marcinas Lapczynskis, perskaitęs Č.Milošo eilėraščio fragmentą,
pažymėjo, kad idėja nuėjo ilgą kelią: laiptus Onos Šimaitės ir
Bokšto gatvių sankirtoje Č.Milošo vardu pavadinti nuspręsta dar
2011-aisiais, minint poeto šimtąsias gimimo metines, tačiau jie
baigti tvarkyti tik šiemet.
„Esu įsitikinęs, kad šis didžiulis dviejų tautų sūnus,
Nobelio premijos laureatas Č.Milošas šiandien žvelgia į mus nuo
kokio nors debesies iš dangaus ir yra patenkintas, nes šie laiptai
yra arti žmonių: tai nėra joks pompastiškas, didžiulis Č.Milošo
paminklas, bet tai yra vieta, laiptai, kuriais praeis tūkstančiai,
šimtai miesto gyventojų ir svečių, kurie galės skaityti Milošo
eilėraščius“, – kalbėjo M.Lapczynskis.
„Tegu poetas, gimęs Lietuvoje, bet rašęs lenkiškai, bus
mūsų gerų kaimyninių santykių globėjas“, – renginyje viltį
išreiškė ir Milošo dvaro Krasnogrudoje ir Seinų „Paribio“
fondo vadovė Malgorzata Czyzewska.
Idėjos sumanytoja – publicistė Ramunė Sakalauskaitė, laiptus
kūrė skulptorius Jonas Gencevičius, projekto architektas – Tauras
Budzys, lėšų jiems sutvarkyti skyrė Vilniaus savivaldybė.
Sostinės Meras Remigijus Šimašius atkreipė dėmesį, kad
laiptai yra šalia O.Šimaitės gatvės – ši gatvė Č.Milošo
bičiulės vardu pavadinta taip pat tik šiemet. Abi asmenybės
pripažintos Pasaulio tautų teisuoliais, tad meras užsiminė, kad
ateityje šių laiptų papėdėje galėtų būti vieta teisuoliams
įamžinti.
„Kiek žinau, Česlovas Milošas su Ona Šimaite buvo geri
bičiuliai ir šioje vietoje, būtent čia jie vaikščiodavo,
aptardavo įvairius reikalus. Milošas buvo tas žmogus, kuris artino
lietuvių ir lenkų tautas. O.Šimaitė irgi artino lietuvių ir
žydų tautas. Tikrai tikiuosi, kad apačioje galiausiai atsiras vieta
ir teisuolių paminklui, ir galbūt teisuolių alėjai, ko jau seniai
reikėtų Lietuvoje“, – kalbėjo R.Šimašius.
Ant laiptų iškaltas Č.Milošo citatas atrinko Lietuvių
literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas
Kvietkauskas su žmona literatūrologe Brigita Speičyte.
M.Kvietkauskas priminė, kad O.Šimaitė buvo būtent tas žmogus,
kuri praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje iš Paryžiaus po
puslapį laiškais siuntė Č.Milošo knygą „Gimtoji Europa“
bičiuliams Juozui Tumeliui, Tomui Venclovai ir taip poeto išeivijos
kūrybai leido pasiekti Lietuvą.
„Tai pirmasis pasaulyje didelis Nobelio premijos laureato
Č.Milošo įamžinimo ženklas, kito tokio pasaulyje nėra ir jis
laimingai atsiranda Č.Milošo jaunystės mieste, kurio, kaip jis
rašė, niekada negalėjo savo gyvenime palikti. (...). Šiuos laiptus
būtų galima suprasti kaip atverstą Č.Milošo kūrybos knygą. Tai
atversti akmeniniai puslapiai, kuriose iškaltos jo poezijos citatos,
ypač svarbu tai, kad šita jo knyga yra iškalta miesto grindinyje,
jo žodžiai čia tikrai sugrįžta po daugybės tremties ir
emigracijos metų“, – kalbėjo M.Kvietkauskas.
Č.Milošo atminimo įamžinimo sumanytojai tikisi, kad šie
laiptai taps dar viena Vilniaus senamiesčio traukos vieta užsienio
turistams, o apie jo kūrybą plačiau sužinos ir Lietuvos
gyventojai, ir visų kraštų literatūros mylėtojai.
1911 metų birželio 30 dieną Šeteniuose, Kėdainių rajone,
gimęs Č.Milošas mokyklą ir universitetą baigė Vilniuje, jis
tarpukariu buvo okupuotas Lenkijos. Vėliau Č.Milošas persikėlė į
Varšuvą, Lenkijoje praleido karo ir pirmuosius pokario metus.
Tačiau jau 1951 metais kūrėjas ryšius su Lenkijos liaudies
respublika nutraukė, iš pradžių gyveno Prancūzijoje, o vėliau
išsikėlė į JAV, kur dėstė slavų literatūrą. Į Lenkiją jis
grįžo kritus „geležinei uždangai“, mirė 2004 metų
rugpjūtį, palaidotas Krokuvoje.
Lenkų kalba rašęs Č.Milošas išskirtinį dėmesį kūryboje
rodė gimtinei Lietuvai. 1980 metų gruodį Švedijos mokslų
akademijoje Stokholme Č.Milošui suteikta Nobelio literatūros
premija. 2001 metais jam suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio
vardas. Č.Milošas taip pat pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.