„Mokytis kalbos mokykloje svarbu fizikui, chemikui, informatikui, politikui, žurnalistui – visiems, kurie kalba viešai, kurie viešai reiškia savo idėją“, – pirmadienį per konferenciją, skirtą kalbų mokymui, sakė D.Vaišnienė.
Jos teigimu, dėmesys kalbai ne tik gerina kalbos kaip mokomojo dalyko gebėjimus, bet ir gilina dalykines žinias.
„Kalbinė kompetencija padeda įsitraukti į demokratinius procesus, sėkmingiau formuluoti, reikšti savo idėjas, dalyvauti pilietinėje, informacinėje visuomenėje“, – tvirtino VLKK vadovė.
Pasak jos, nebėra ribos tarp to, ką skaitome žiniasklaidoje, ką girdime per pamokas ir to, ką savo publikacijose rašo mokslininkai.
„Kiekvienas iš mūsų, prisėdęs vakare prie puodelio arbatos, gali kalbėti apie naujausias nano technologijas ar naujausią savo išmanųjį įrenginį. Taigi, žinių ir informacijos visuomenėje akademinė kalba nėra toks intelektualaus elito išskirtinis bruožas, tačiau bet kurio įgyjančio žinias, jas analizuojančio privalomas gebėjimas“, – teigė D.Vaišnienė.
Ji sakė, kad jeigu mokslininkai nori veikti visuomenę, jie turi savo idėjas, mintis reikšti visuomenei suprantama kalba.
Tuo pačiu kalbininkė atkreipė dėmesį į pastarųjų kelerių metų tendenciją, kad didžiausi Lietuvos universitetai – Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai – beveik dvigubai padidino studijų programų, kuriose nebėra specialybės kalbos, skaičių.
„Ką tai reiškia? Kad žmonės, ateities verslo, mokslo elitas nebeturės savo specialybės dalykinės kalbos pagrindų“, – tvirtino VLKK pirmininkė.
„Kalbos politika – pirmiausia yra švietimo politika, ir jos sėkmė priklauso ne tiek nuo pavienio kalbos mokytojo talento, kiek nuo visos bendruomenės vienodo požiūrio ir vienodo tikslo siekimo. Abejoju, ar pavyks pakeisti požiūrį į kalbą, jei mokykloje lietuvių kalbos mokys tik lietuvių kalbos mokytojai“, – kalbėjo D.Vaišnienė.
