Prekybos alkoholiu kontrolė – pakankama?
Antradienį vykusioje diskusijoje „Alkoholio politika Šiaurės šalyse ir Lietuvoje“ ekspertai iš Lietuvos ir Skandinavijos šalių minėjo, kad nors alkoholio vartojimo problema ir yra opi, draudimai nėra tai, kas padės ją išspręsti, nes jų – jau ir taip pakanka.
„Alkoholio pardavimas daugelyje šalių yra griežtai reguliuojamas ir dėl to sulaukia nemažai kritikos. Mes, Baltijos šalys, ilgą laiką ėjome tuo pačiu keliu, tačiau dabar Estija sugebėjo sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį“, – sakė Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo prezidentas Lauri Beekmann.
Diskusijos metu buvo aptarta, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse alkoholio prekybos kontrolė yra ganėtinai stipri.
„Visoje diskusijoje dėl alkoholio vartojimo yra kalbama taip, tarsi Lietuvoje nebūtų jokių ribojimų. Jeigu pažiūrėtume į prekybos ribojimus, matytumėme, kad Lietuvoje jie yra vieni griežčiausių Europos Sąjungoje“, – sakė Ž. Šilėnas.
Jis priminė, kad Lietuvoje yra ribojama alkoholio reklama, prekybos vietos ir laikas, amžius, alkoholis neparduodamas ir jau išgėrusiems asmenims.
Lyginti kainas – nelogiška
Kai Lietuvos alkoholio suvartojimas lyginamas su Skandinavijos šalimis, neretai metamas argumentas, kad Šiaurės šalyse alkoholis kur kas brangesnis, todėl jo suvartojimas smarkiai skiriasi nuo Lietuvos.
Tačiau Žilvinas Šilėnas sakė, kad lyginti Lietuvą ir Skandinaviją šiuo klausimu – nėra labai tinkama.
„Dažnai kalbama apie alkoholio kainą, lyginant su Skandinavija, tačiau pamirštama, kad skandinavų pajamos yra kur kas aukštesnės. Paprastai tariant, alkoholis, tarkime Švedijoje, kainuoja daugiau nei Lietuvoje, bet realiai, Lietuvoje jis yra brangesnis, nes lietuvių pajamos yra žymiai mažesnės. Už vidutinę algą skandinavas gali nusipirkti daug daugiau alkoholio nei vidutines pajamas turintis lietuvis“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.
„Iš vandens smegenų nepadarysi“
Toksikologas dr. Robertas Bandaras diskusijos metu pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to, kiek alkoholio žmogus suvartoja, jo sukeltos pasekmės gali būti negrįžtamos.
„Alkoholis padaro negrįžtamas pasekmės ir nesvarbu, kiek vartoji. Būna, kad žmogus vartoja be saiko ir jokių aiškių požymių nesimato, bet būna, kad išgeria, kaip sakoma, civilizuotai ir pokyčiai matosi. Kokie jie? Kai smegenys virsta vandeniu, vandens atgal į smegenis nepaversi“, – sakė R. Bandaras.
Toksikologas sakė, kad laimei, jam netenka dirbti su kūdikiais, paveiktais kūdikio alkoholinio sindromo: „Tai, ką mato pediatrai – baisu.“
Kalbėdamas apie tai, kaip reikia mažinti alkoholio suvartojimą, Ž. Šilėnas teigė, kad pirmiausia kiekvienas žmogus turi atsakyti už savo elgesį.
„Žmonės yra skirtingi – vieni geria ir turi problemų, kiti geria ir neturi jų, treti geria, nes turi problemų. Mes koncentruojamės į taisykles, labiau nei į žmogų, kuris sukelią problemas ir žalą“, – sakė Ž. Šilėnas.
Pasak jo, žmonės taip pat turi turėti teisę patys pasirinkti ką ir kaip įsigyti.
„Žmonės, kurie gali balsuoti rinkimuose, turi teisę nuspręsti, kur leisti savo pinigus, kaip auginti vaikus, šeimas. Žmonės nėra tobuli, bet jie yra laisvi. Nelaisvi žmonės yra tik kalėjime. Valstybė gali į tai kištis tik tada, kai visos kitos priemonės yra išbandytos, kai jos neveikė“, – sakė Ž. Šilėnas.
