„Kol kas skubotai vykdoma reforma kelia daugiau klausimų, nei
turima atsakymų. Todėl, pasak prezidentės, Policijos vadovybė turi
labai atsakingai įvertinti 20-yje iš 60-ies komisariatų pradėtų
pilotinių pertvarkų rezultatus, įsitikinti, kad jos tikrai
pasiteisino, įsitikinti, kad policija dirba geriau, o žmonės
jaučiasi saugiau ir tik tuomet toliau tęsti reformą“, –
Prezidentūroje, po D.Grybauskaitės susitikimo su L.Pernavu sakė
prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Susitikimas rengtas po praėjusią savaitę pareigūnų
profesinės sąjungos išsiųsto kreipimosi į šalies vadovę,
kuriame kritikuojama policijos pertvarka.
Anot D.Ulbinaitės, prezidentė pabrėžė, kad pareigūnų
reagavimo greitis „negali būti vieninteliu reformos tikslu“ ir
būtinas sisteminis požiūris į pertvarką, o policijos
profesionalumo didinimas, tyrimų kokybė, nusikalstamumo mažinimas,
spartesnis nusikaltimų išaiškinimas negali būti nustumti į antrą
planą.
D.Ulbinaitė teigia, kad prezidentė susitikime akcentavo ir
būtinybę tinkamai bei suprantamai informuoti visus pareigūnus apie
permainas.
„Todėl Policijos departamento vadovybė, kuri tiesiogiai
atsakinga už policijos veiklos organizavimą, turi užtikrinti, kad
vykdant reikalingas pertvarkas policija neprarastų profesionaliausių
savo pareigūnų, kad nenukentėtų gyventojų saugumas, būtų
užtikrinta viešoji tvarka, būtų užtikrintas ne tik reagavimas į
įvykius, bet ir ikiteisminių tyrimų kokybė“, – sakė ji.
L.Pernavas sako, kad bus atsižvelgta į prezidentės pastabas ir
į profesinių sąjungų kritiką – anot jo, policijos vadovybė
pradžioje įvertins pilotinių projektų efektyvumą, tačiau kada
tiksliai tai bus padaryta, neatskleidė.
„Dar atidžiau žiūrėsime, dar atidžiau vertinsime. Klausiate
apie pristatymą – nuo pat pradžios, kai buvo kalbama apie veiklos
pokyčius, sukūrėme du filmukus: vieną ilgesnį, kitą trumpesnį,
jie buvo pristatyti visuomenei, kad suprastumėte, dėl ko mes tai
darome, kam tai reikalinga, kokie pokyčių tikslai. Apie tai nuolat
kalbame, nuolat einame į televiziją, tas darbas nuolat daromas. Mano
požiūris yra, kad policijai pokyčių reikia tikrai“, – sakė
L.Pernavas.
Pertvarkant policiją planuojama sujungti viešosios ir
kriminalinės policijos skyrius rajoniniuose padaliniuose, tai jau
padaryta keliuose komisariatuose, vienas reformos tikslų –
padidinti patruliuojančių pareigūnų skaičių nuo šiuo metu
esančių 1,6 tūkst iki 3 tūkst., iki 2020-ųjų pasiekti, kad
mažiausias pareigūnų darbo užmokestis būtų 1000 eurų. Komisaras
jau anksčiau yra įvardijęs, kad po reformos iš beveik penkių
dešimčių buvusių areštinių šalyje planuojama palikti 15, iš 80
policijos budėtojų skyrių palikti 10. Policijos departamentas
nurodo, kad ketinama daugiau lėšų skirti pareigūnų fiziniam ir
psichologiniam pasirengimui, kvalifikacijos kėlimui, darbo
priemonėms.
L.Pernavas tikina, kad areštinės ir policijos budėtojų skyriai
jau dabar yra reorganizuoti, ateityje laukia kriminalinės ir
viešosios policijos skyrių jungimas.
Reformą kritikuoja profesinės sąjungos: baiminasi atleidimų,
neproporcingai padidėsiančio darbo krūvio ir atsirasiančių naujų
funkcijų, kelia klausimus dėl reformos efektyvumo. Pareigūnai
nepatenkinti planais tyrėjams regioninėse policijos įstaigose
priskirti nebūdingų funkcijų – užtikrinti viešąją tvarką,
patruliuoti, nes tam pasirengę ne visi pareigūnai. Pareigūnų
teigimu, dėl to sumažės išaiškinamų nusikaltimų, sumažės
ikiteisminio tyrimo kokybė.
L.Pernavas gindamas pertvarką yra sakęs, kad pokyčiams
labiausiai priešinasi „miegantys“ pareigūnai.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 9 tūkst. policijos pareigūnų.