„Aš norėjau į bet kurią valstybę, kuri apsaugotų mane nuo galimos grėsmės, kylančios mano šalyje“, – šie į Lietuvą atvykusio irakiečio Yassero Al-Any žodžiai mirgėjo spaudoje, o po kelių mėnesių šeima iš Lietuvos dingo.
Šiuo metu šeima iš Irako yra Švedijoje ir neaišku, ar grįš į Lietuvą. Švedijoje užsibuvę jau ilgiau nei mėnesį jie prarado galimybę gauti pašalpas. Darbe nepasirodęs šeimos galva Y.Al-Any buvo atleistas, tad du mažamečius vaikus auginanti šeima, jeigu sugrįš į Lietuvą, gali likti be pajamų.
Tačiau taip atsitinka ne tik mūsų šalyje. Panašu, pabėgėlių nevilioja ir gyvenimas Latvijoje. Latvijos vidaus reikalų ministerijos atstovė Ilze Petersone Godmane pripažino, kad įsitvirtinti pabėgėliams šioje šalyje nėra paprasta. Tiesa, ji tikino, kad įsidarbinti Latvijoje migrantai gali, tačiau vos išėję iš pabėgėlių priėmimo centro, neturi kur eiti, nes neturi lėšų išsinuomoti būsto.
„Eurostato“ duomenimis norinčiųjų gauti prieglobstį Latvijoje taip pat nėra daug. Antrame šių metų ketvirtyje tokių buvo vos 46 milijonui gyventojų. Ir tai yra mažiausias skaičius visoje Europos Sąjungoje. Palyginti į Vokietiją patekti norinčiųjų yra net 2273 milijonui gyventojų.
Praėjusiais metais Briuselis nurodė Latvijai priimti 531 pabėgėlį iš Artimųjų Rytų, kol kas ji yra priėmusi 69 jų. Tiesa, teigiama, kad latviai baiminasi esą priimti jų teks daug daugiau. Tačiau, panašu, patys migrantai į Latviją neskuba.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Mat vietos žiniasklaidos teigimu, iš 45 pabėgėlių, nuo balandžio mėnesio atvykusių į Latviją ir gavusių prieglobstį, bent 25 jau išvažiavo iš šios šalies. Dalis kitų irgi nenori užsibūti.
Kiekvienam gavusiam prieglobstį Latvijoje mokama po 139 eurus per mėnesį, dar 97 eurai mokami už kiekvieną šeimos narį. Tai migrantams pasirodė itin mažai, dėl to rugpjūtį jie nusprendė surengti protestą. Jų teigimu, už skiriamas lėšas pragyventi neįmanoma.
Latvijos parlamento komisijos, atsakingos už pilietybę bei migraciją, pavaduotojas Andrejus Judinas pripažino: „Buvome susitikę su migrantais. Žinome, kad jiems labai sudėtinga išsinuomoti būstą. Problema iš tiesų didelė“.
Europos Komisijos Žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas taip pat pripažino problemą: „Daugelis išvažiuoja iš Latvijos. Kodėl? Nes negali pragyventi už jiems išmokamas pašalpas, neranda kur gyventi.“
Dar viena problema, su kuria susiduria pabėgėliai Latvijoje – kalbos barjeras. Mat nemokėdami latvių kalbos jie negali rasti net paprasčiausio darbo. Šalyje migrantams organizuojami kalbos kursas, tačiau jų nepakanka. Pabėgėliai per trumpą laiką negeba išmokti latvių kalbos, o darbo jiems reikia čia ir dabar.
Tiesa, patys migrantai, pasak latvių, taip pat kartais elgiasi netinkamai. Esą jie įsivelia į konfliktus su vietos gyventojais, todėl šie jų vengia.