Pirmosiose nacionalinėse kibernetinėse pratybose „Kibernetinis
skydas 2016“ per 100 specialistų iš daugiau nei 40 šalies
institucijų šią savaitę mokėsi, kaip reaguoti į kylančias
kibernetines grėsmes bei kaip koordinuoti darbą kibernetinių atakų
atveju. Pratybose pateikta per trisdešimt scenarijų, pavyzdžiui,
imituojamas elektros energijos tiekimo gedimas, buvo blokuojami
tinklalapiai rinkimų metu ir panašiai. Pratybos vyko sukūrus
virtualią infrastruktūrą, siekiant nesugadinti fizinės įrangos.
„Rezonansinių atakų per metus nebūna dešimties. Atakų,
kurias mes vertiname kaip vidutinio pavojingumo, būtų gal ir
šimtais, tiesiog ne visos jų yra rezonansinės, ne visos iškyla į
viešumą. Nesėkmingų bandymų būna tūkstančiais kiekvieną
dieną“, – žurnalistams sakė techninės pratybų grupės vadovas,
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rimtautas
Černiauskas.
Pratybose be Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, policijos,
prokuratūros, Valstybės saugumo departamento dalyvavo Seimo,
Vyriausybės ir Prezidentūros atstovai, Ryšių reguliavimo tarnyba,
Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų, kitų įstaigų ir
institucijų atstovai. R.Černiauskas sako, kad pratybos
organizuojamos siekiant stiprinti Lietuvoje kibernetinio saugumo
gebėjimus, taip pat planuoti išlaidas būsimiems kritinės
infrastruktūros valdytojams – privataus sektoriaus įmonėms ir
valstybinėms įstaigoms. Jų sąrašą tikimasi patvirtinti netrukus.
„Pratybos yra puiki pradžia būsimų kritinės infrastruktūros
valdytojams, puikus būdas jiems susipažinti su tais iššūkiais,
kurie jų laukia. Tai efektyvina jų veiklą ir visų mūsų
saugumą“, – teigė jis.
Valstybės institucijos dėl kibernetinių atakų vien šiemet
kelis kartus kreipėsi į teisėsaugą. R.Černiauskas sako, kad
atakų organizatoriai skirstomi į tris pagrindines kategorijas: su
kriminaliniu pasauliu susijusių asmenų, kurie vykdydami atakas
prašo išpirkos, arba naudoja kompiuterius, į kuriuos įsilaužia,
tolesniems veiksmams: DDos atakoms, kuomet serveriui siunčiama
daugybė užklausų iš įvairių taškų, taip pat vadinamiems botnet
tinklams, kurie leidžia valdyti kompiuterius nuotoliniu būdu. Dar
viena grupė yra aktyvistai, kurie atakomis siekia paviešinti
pasauliui savo pozicijas dėl įvairių aktualių problemų: klimato
atšilimo, gyvūnų teisių.
„Trečia grupė yra pati pavojingiausia – tai yra specializuota
veikla, remiama specialiųjų tarnybų ar organizuojama tiesiogiai. Ko
gero, mažiau nei 5 proc. visų atakų sudarytų ta pavojingiausia
grupė. Faktas tai, kad paprastai jie visiškai nesistengia būti
matomi, nesistengia, kad žala būtų matoma iškart. Jie gali metų
metais kontroliuoti tam tikrą infrastruktūrą ir tiesiog laukti
dienos, kada jiems bus nurodymas ką nors pademonstruoti realiai“, –
sakė R.Černiauskas.
Specialistas sako, kad tiksliai nustatyti šalį, iš kurios
vykdomos atakos, sudėtinga, kadangi programišiai slepiasi po kitų
kompiuterių naudotojų IP adresais.
„Mes faktiškai galime nustatyti, kokius metodus jie naudoja,
kokie yra pirmieji adresai, kuriuos jie naudoja savo priedangai.
Toliau pradeda veikti teisėsauga – naudodama savo įgaliojimus, bando
atsekti tiek adresus, tiek pačius fizinius žmones (...) Turėtų
vertinti mūsų specialiosios tarnybos, į ką jie taikosi, bet aš
sakyčiau, kad bendrai tai yra grėsmė nacionaliniams saugumui,
grėsmė valstybei“, – sakė jis.
Valstybės saugumo departamentas grėsmių ataskaitoje yra
įvardijęs, kad didžiausią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui
kaip pastaraisiais metais kelia su Rusija susiję kibernetiniai
įsibrovėliai, įskaitant Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas. Nei
R.Černiauskas, nei krašto apsaugos ministras Juozas Olekas
konkrečių valstybių neįvardija.
„Labai nenorėčiau vardyti šalių konkrečių šalių, bet
galime jausti, iš kur galėtų tie iššūkiai būti. Spektras labai
platus – nuo valstybės institucijų iki privačių struktūrų,
paslaugų tiekėjų. Turėjome ir ministerijų, ir Seimo institucijas.
Lygiai taip pat bandoma testuoti privačias struktūras, tokias kaip
informacijos tiekimas, bankai“, – dėstė J.Olekas.
Tiek ministras, tiek NKSC vadovas sako, kad nors atakų pastaruoju
metu vykdoma daug, jos trumpam sutrikdo institucijų tinklalapių ir
kitų išteklių veiklą, institucijos su atakomis iš esmės yra
pajėgios kovoti. Planuojamos investicijos
Nuo antradienio iki ketvirtadienio vykusiose pratybose
specialistai pasidalijo į kelias grupes, didžiausioji buvo
vadinamųjų „mėlynųjų“ grupė – trys informacinių
technologijų specialistų komandos po 15 žmonių, valdančios ir
ginančios teikiamas paslaugas. Šie specialistai dirbo trijuose
miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Atakas vykdė
„raudonieji“ programišiai, vadinamieji „baltieji“, t.y.
grupių vadovai ir kibernetinių atakų ekspertai stebėjo pratybas ir
jas registravo, „žalieji“, t.y. KTU ir VDU universitetai teikė
būtiną pratyboms infrastruktūrą.