Žuvų gelbėtojais tapo grupelė Klaipėdos rajono savanorių, kurie „Facebook“ socialiniame tinkle sukūrė paskyrą „Laukžemės reikalas“.
Jie visą savaitę ištisomis paromis budėjo prie Laukžemių ežero, kad brakonieriai iš sausinamo vandens telkinio neišgaudytų lengvai pasiekiamų žuvų.
Į Trinyčių tvenkinį vežti žuvis leido Aplinkos ministerija, įkurią kreipėsi spontaniškai susibūrę savanoriai.
Apie tokius laimikius, kurie jau plaukioja Trinyčių tvenkinyje, svajoja ne vienas žvejys. Čia nardo net 1,90 metro ilgio 40 kilogramų sveriantis šamas.
Į pagalbą savanoriams atskubėjo kelios dešimtys klaipėdiečių, šalia tvenkinio budėjo aplinkosaugininkai.
„Laukžemės žuvys perkeliamos į automobilius su vandens pripildytomis talpomis, o tuomet išvežamos. Jų sulaukė ne tik Trinyčių, bet ir Kretingos rajono Lazdininkų, Tūbausių tvenkiniai. Šiandien iki tamsos norėtume viską pabaigti. Žuvų yra įvairių – lydekų, lynų, karpių, šamų, nemažai ir mailiaus. Tie patys savanoriai nusiteikę budėti prie visų trijų ežerų, kad žuvų iškart neišgaudytų gyventojai“, – sakė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.
Eketės arba dar kitaip vadinamas Laukžemės tvenkinys dirbtinai suformuotas prieš keturis dešimtmečius užtvenkus upelį. Maždaug šešių kilometrų ilgio vandens telkinys buvo atgaiva vietiniams žmonėms, viliojo ir klaipėdiečius, kurie čia traukdavo ir maudytis, ir žvejoti.
Pastaruoju metu imta baimintis, kad per dešimtmečius visiškai susidėvėjusi užtvanka gali neatlaikyti potvynio jėgos – tuomet vanduo grasintų užlieti ne vien tiktai aplinkines sodybas, pakrantėje įsikūrusius sodus, bet pasiektų ir Klaipėdos senamiestį.
Klaipėdos rajono savivaldybės politikai nusprendė užtvanką remontuoti – techniniam projektui, darbams skirta daugiau kaip ketvirtis milijono eurų. Darbininkai pradėjo sausinti ežerą, bet apie ten nardančias žuvis niekas nepagalvojo.
Laukžemės ežere būta maždaug šimtas tonų visokiausių žuvų, jos čia ir neršė. Savanoriams pavyko sudrausminti įžūlius brakonierius, kurie, nuslūgus vandeniui, graibstydavo lengvai pasiekiamą laimikį – pasikeisdami budėjo prie ežero ištisą parą.
V.Marozas aiškino, kad žuvys iš Trinyčių tvenkinio miesto centre galės išplaukti į Danę, bus perkeltos į kitą vandens telkinį.
Tačiau savanoriai tikino, kad gamtosaugininkai susijaudino ir pradėjo kalbėti apie žuvų perkėlimą į kitą telkinį tuomet, kai į jų laiškus sureagavo Aplinkos ministerija.
„Pasiekėme, kad žuvys būtų perkeltos į panašios mikrofloros tvenkinį. Atidarius šliuzus išleistos į Danės upę jos nugaištų – sukilusi potvynio srovė jas užplaktų negyvai“, – aiškino mėgėjiškos žūklės entuziastai.
Gupės „Laukžemės reikalas“ aktyvistai stebėjosi Klaipėdos rajono politikų ir tvenkinį prie Eketės piliakalnio nuomojančio verslininko abejingumu gamtai – jiems nė motais, kad sumanius rekonstruoti senąją užtvanką naikinama gyvoji gamta – žuvų reprodukcijos šaltiniai.
Pasak žvejų, penkiolikos kilogramų svorio natūraliomis sąlygomis išaugusių laukinių karpių kaina žuvivaisos rinkoje siekia apie du tūkstančius eurų.
Tarp apgyvendintų Trinyčių tvenkinyje lydekų, šamų, lynų, karpių, ešerių pasitaikė gana įspūdingų egzempliorių, kuriuos savanoriai paleisdami į vandenį bučiuodavo. Jie ketina nenuleisti akių nuo uostamiesčio centre įžuvinto vandens telkinio.
Tuo pat metu gelbėtojai apgailestavo, kad nemažai nusausinto ežero dugne likusių žuvų negalėjo ištraukti – anksčiau ar vėliau jos nugaiš spurdėdamos dumble. Kas atsakys už gyvąjai gamtai padarytą žalą, jie nežino.
Užtvanka bus suremontuota ir Laukžemės arba Eketės ežeras vėl prisipildys vandens po poros metų.
