Įspūdingo grožio ir akustikos vandens saugyklą jos šeimininkai „Vilniaus vandenys“ penktadienį nusprendė pirmą kartą parodyti visuomenei. Ir iš karto sulaukė didžiulio susidomėjimo. Per kelias dienas norą apsilankyti neįprastame objekte pareiškė per keturis šimtus vilniečių ir miesto svečių.
Pakliūti į saugyklą įmanoma itin retai, tik tada, kai iš jos išleidžiamas vanduo. Tai būna kas trejus ar penkerius metus. Tačiau ir tada į ją įeidavo tik „Vilniaus vandenų“ darbuotojai, kurie išvalydavo patalpą. Pašaliniai čia buvo nepageidaujami.
Keliaujant Liepkalnio gatve saugyklą sunku pastebėti – tai tiesiog kalnas, į kurį veda laiptai. Virš durų šviečia skaičiai „1916“. Tai saugyklos statybos metai.
Kalno viršūnėje – baroko stiliaus bokštelis. Tai – vadinamasis saugyklos alsuoklis. „Dabar tokių puošmenų niekas nebestato. Skylė būtų paprasčiausiu būdu uždengta“, – atsiduso saugyklos istorija domėjęsis istorikas Darius Pocevičius.
Pravėrę šimtametes duris įžengiame į maždaug 5 metrų gylio apskritą patalpą, kurią dengia aštuoniomis gelžbetoninėmis kolonomis paramstytas skliautuotas kupolas. Nuo balkono, besilaikančio ant betoninių kolonų, laiptais nusileidžiame į apačią.
Apačioje stovint kelių metrų atstumu susikalbėti jau neįmanoma. Balsą, kiekvieną treptelėjimą koja aidas kartoja penkis šešis kartus.
Lygiai prieš šimtą metų buvo pastatyti du Vilniaus vandentiekio sistemai itin reikšmingi objektai – Liepkalnio ir Tauro kalno vandens saugyklos. Kartu su Bernardinų sode išgręžtais gręžiniais ir vandentiekio siurbline bei 54 kilometrų ilgio vandentiekio vamzdynu jos sukūrė pagrindą šiandieninei miesto vandens tiekimo sistemai. Tauro kalno papėdėje, J.Jasinskio gatvėje, buvo įrengta nuotekų valykla. Jos nelikę nė žymės.
D.Pocevičiaus žodžiais, įspūdingą Liepkalnio vandens saugyklą projektavo ir statė trys specialistai, kurių pavardės prasideda raide „š“: Eduardas Šimanskis, Eduardas Šenfeldas ir Oskaras Šmrekeris.
Pasak „Vilniaus vandenų“ vandentiekio stočių skyriaus vadovo Virgilijaus Uždavinio, nors projekte nurodoma, kad Liepkalnio saugykloje telpa 300 kubinių metrų vandens, plika akimi matyti, kad ten jo gali tyvuliuoti gerokai daugiau.
Nors šioje saugykloje geriamasis vanduo galėtų tekėti vamzdžiais į vilniečių butus, tačiau jis naudojamas tik Liepkalnio slidinėjimo trasose sniegui gaminti. Šių trasų šeimininkai pareiškė ketinimus ateityje vandenį naudoti iš savų gręžinių, tad Liepkalnio saugyklos ateitis neaiški.
Penktadienį nuo 16 iki 18 valandos Liepkalnio vandens saugykla (Liepkalnio g. 20, Vilnius) bus atvira lankytojams. Apie ją pasakos ilgamečiai vandentiekio ekspertai bei statinio istoriją nagrinėjęs istorikas D.Pocevičius.
