Kad „Lietuvos energija“ statys atliekas deginančias elektrines Vilniuje ir Kaune, buvo žinoma net ir prieš metus. Kur jos stovės, irgi visiems buvo seniai aišku.
Tačiau vakar, kai su sostinės jėgainės statytojais buvo pasirašomos sutartys, būrelis politikų suskato neršti nelyg varlės pavasario saulei pašildžius – kas garsiau kurktelės.
„Valstietė“ R.Baškienė su pora kolegų įregistravo įstatymo pataisas, draudžiančias statyti atliekų deginimo gamyklas arčiau kaip 20 kilometrų nuo miesto. Kad būtų baisiau, partijos bičiuliai išplatino žinią, jog elektrinė veiks jau kitų metų pabaigoje. Būtų neblogai, tačiau mažų mažiausiai metais apsiriko.
Prie rudens neršto prisidėjo ir konservatorius A.Strelčiūnas, irgi panūdęs iškelti atliekų deginimo krosnis už 20 kilometrų nuo namų. Kiek būtų prarasta šilumos perduodant ją tokiu atstumu, politikas suskaičiuoti, aišku, nesivargino.
Kopenhagoje, Vienoje, Stokholme ar Londone tokios elektrinės veikia kone pačiuose miestų centruose. Tačiau skandinavus žaliosiomis idėjomis pranokti panūdusiam Lietuvos žaliųjų (bet ne valstiečių) vedliui L.Balsiui jos – kaip ašaka gerklėje.
Anot buvusio prezidentės ruporo, numatytos statyti gamyklos pristigs atliekų, todėl Lietuva sulauks ne naudos, o tik problemų, didesnės taršos ir pavojaus žmonių sveikatai. Tiesa, apie danus ar švedus, išmirusius nuo tokių gamyklų, girdėti neteko.
Akivaizdu, kad jėgainių, kad ir kokios modernios jos būtų, statytojai turės darbo ne tik statybvietėje, bet ir Seimo kabinetuose.
