Dėl tokio termino sutarė Lietuvos universitetų rektorių
konferencija.
„Šiais mokslo metais studentų vertinime išlieka dešimtbalė
sistema. Per šiuos metus planuojama sukurti naują sistemą“, – BNS
sakė konferencijos vadovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto
rektorius Alfonsas Daniūnas.
Jo teigimu, rektoriai sutaria, jog sistema turėtų būti taikoma
visuose šalies universitetuose.
Lietuvos universiteto rektorių konferencijos Studijų komiteto
pirmininkas Giedrius Viliūnas sako, kad pirminius pasiūlymus dėl
naujosios sistemos ketinama parengti iki 2016 metų pabaigos. Sistemų
pasikeitimas planuojamas pavasarį, o įsigaliojimas – nuo naujųjų
mokslo metų.
„Logiška, kad ji turėtų įsigalioti 2017 metų rugsėjo
1-ąją“, – sakė G.Viliūnas.
Pasak jo, akademinė bendruomenė pateikia nemažai argumentų,
jog dabartinė sistema yra atgyvenusi ir reikėtų rinktis iš jau
egzistuojančių modelių kitose valstybėse. Tačiau vieningos
dominuojančios vertinimo sistemos Europoje nėra, ji kartais skiriasi
netgi vienos šalies aukštojo mokslo įstaigose. Pavyzdžiui,
Prancūzijoje veikia ir 20 balų sistema, Europos aukštosiose
mokyklose gana plačiai paplitusi ir raidinė vertinimo skalė A, B,
C, D, kai kur taikoma detalesnio vertinimo atmaina A1, A2, B1, B2 ir
panašiai.
Anot G.Vilniūno, raidinė sistema leistų aiškiau susieti
vertinimą su pasiekimo lygmenimis, vėliau paverčiant jį procentine
išraiška, tai leistų paprasčiau įgyvendinti Seimo gegužę
priimtame Mokslo ir studijų įstatyme numatytą gerai besimokančio
studento apibrėžimą.
Kol bus ieškoma sprendimų, nuo sausio turėtų įsigalioti
rugsėjo viduryje rektorių patvirtintas pereinamasis variantas,
numatantis gerai besimokančio studento apibrėžimą susieti
dešimtbale sistema: puikus studijų pasiekimų lygmuo atitiktų 9 ir
10 balų, tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 7 ir 8, o slenkstinis
studijų pasiekimų lygmuo – 5 ir 6. Gerai besimokantys studentai
bus laikomi pasiekę tipinį ir puikų lygmenis (7-10 balų), jie liks
valstybės finansuojamose vietose, tuo metu besimokantys slenkstiniu
lygmeniu ir neturintys skolų studentai dalyvaus rotacijoje dėl
nemokamų vietų.
Seimo gegužę priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos
numato, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, „neturintis
akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju
laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį
pasiekimų lygmenį“.
Tokių studentų studijas finansuos valstybė. Jų mokymosi
rezultatai bus peržiūrimi kasmet.
Puikaus lygmens studentu bus laikomas tas, kuris už keturis
penktadalius studijuojamų dalykų sulauks puikaus įvertinimo, o kiti
dalykai galės būti ne žemesnio kaip tipinio lygmens.
Tipiniam pasiekimų lygmeniui bus priskiriami studentai, kurių ne
mažiau kaip trys ketvirtadaliai dalykų įvertinimų bus tipinio arba
puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio.
Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriami studentai,
atsiskaitę už visus dalykus, bet kurių studijų pasiekimai nesieks
tipinio lygmens.
Gerai besimokančio studento apibrėžimo Seime ieškota ne vienus
metus. Ankstesnius parlamentarų sprendimus yra sukritikavęs
Konstitucinis Teismas, vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Valstybės finansavimą gavusių ir už mokslą mokančių
studentų rotacija sustojo po Konstitucinio Teismo 2014 metų
nutarimo, kuriuo buvusi rotacijos tvarka pripažinta
prieštaraujančia Konstitucijai, nes sudarė galimybę valstybės
finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis
neatitiko visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.
KT sukritikuotame Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta,
kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik
tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais
mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.