Ramunė 32 metus dirbo, kaip pati sakė, daug ir sunkiai. Tada dar Lietuvoje gyvenusi moteris turėjo savo įmonę, į kurią dėjo visas pastangas.
„1999-aisiais nutiko taip, kad įmonę turėjau uždaryti. Tų metų liepos 26-ąją, sutvarkiusi visus dokumentus, įsitikinusi, kad nėra jokių skolų, ją uždariau. Buvo gaila, vis dėlto daug darbo įdėta, bet taip reikėjo“, – sakė moteris.
Uždariusi savo įmonę Ramunė kartu su tuomet 23 metų, dukra išvyko gyventi į Naująją Zelandiją. Ten tiek mama, tiek dukra greitai pradėjo dirbti, gavo Naujosios Zelandijos pilietybę.
Pragyvenus Naujojoje Zelandijoje 15 metų, 2014-aisiais Ramūnė nusprendė kreiptis į Lietuvą dėl uždirbtos senatvės pensijos.
„Šeimos nariai man paskambino, sako: „Ramune, kreipkis dėl pensijos.“ Aš pati buvau net užmiršusi apie tai, bet pagalvojau – kodėl gi ne? Juk pradirbau 32 metus Lietuvoje, turėjau nepertraukiamą darbo stažą“, – pasakojo Ramunė.
Už visus Lietuvoje pradirbtus metus Ramunei buvo apskaičiuota 641 lito, arba dabar 185 eurų, pensija: „Kovo mėnesį pradėjo man eiti pinigai ir prasidėjo neįtikėtini dalykai.“
Gavus pensiją – netikėtas laiškas
Gavusi pensiją du mėnesius iš eilės Ramunė sulaukė laiško iš „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybos. Laiškas buvo registruotas ir pasirašytas antstolio.
„To net laišku nepavadintum. Tai buvo žinutė, parašytas tik vienas sakinys: „Informuojame, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo nuo balandžio 1-osios iš jūsų pensijos bus išskaičiuojami pinigai.“ Viskas, tiek tebuvo.
Nei paaiškinimo, kas tas antstolis, iš kur ta skola, kaip nuspręsta išskaičiuoti – nieko“, – pasakojo Naujojoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė.
Moteris iš karto susisiekė su „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba. Telefonu atsiliepusios konsultantės moteriai padėti negalėjo, tad ji susisiekė su tarnybos vadovu.
„Jis mane informavo, kad gavau neteisingą žinią, kad man turėjo būti atsiųstas laiškas su visais antstolio dokumentais, pridėti dokumentai apie tai, kas tai per byla, sprendimas, išskaičiavimo grafikas, žodžiu, viskas, ko nebuvo“, – pokalbį prisiminė pašnekovė.
Pasirodo, dar Ramunei gyvenant Lietuvoje, susidarė 10 litų 49 centų, arba 3,04 euro, skola. Skolą ir per 15 metų priaugusius delspinigius nuspręsta išskaičiuoti Ramunei iš pensijos.
Laiškai – iš keturių skirtingų antstolių
Sudėjus skolą ir susidariusius procentus iš Ramunės pensijos turėjo būti išskaičiuoti 57 eurai, tačiau, kaip pasakojo pensininkė, buvo išskaičiuoti 107 eurai. Tai reiškia, kad Ramunė gavo vos 70 eurų pensijos.
„Blogiausia, kad aš net neįsivaizduoju, kaip ta skola apskritai atsirado. Pradėjau aiškintis situaciją, kaip taip galėjo nutikti. Tada gavau laišką iš kitos antstolės. Vėl paskambinau į Vilnių, paklausiau, kas čia dedasi. Man buvo padiktuotas tas pats sakinys kaip pirmojo antstolio laiške, tik bylos numeris kitas“, – pasakojo Ramunė.
Moteris bandė išsiaiškinti, iš kur tokia skola atsirado, kiek delspinigių priaugdavo kas mėnesį, kas buvo tie antstoliai, siuntę jai laiškus.
„Aš siunčiau elektroninius laiškus abiem antstoliams. Pasirodo, vieną iš jų už sukčiavimą pasodino į kalėjimą. Kita antstolė į mano laiškus neatsakė.
Dar po kurio laiko gavau laišką iš dar kitos antstolės ir jai taip pat parašiau elektroninius laiškus, bet atsakymo nebuvo. Paskutinis lašas buvo laiškas jau iš ketvirtos antstolės. Nė vienas antstolis man neatsakė nė į vieną klausimą. Galvoju, na, kiekgi galima? Atsisakiau iš viso tos pensijos, neturiu sveikatos tiesiog“, – sakė Ramunė.
Dar vienas smūgis
Tačiau čia Ramunės sunkumai nesibaigė. Atsisakiusi lietuviškos senatvės pensijos ji sulaukė laiško iš Klaipėdoje esančio „Sodros“ skyriaus. Moteris pasakė trumpai – šis laiškas ją tiesiog pribaigė.
„Klaipėdos „Sodra“ reikalauja iš manęs, kad už visus Naujojoje Zelandijoje pragyventus metus grąžinčiau jiems socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Jie parašė, kad turiu įrodyti, kad visus tuos metus Naujojoje Zelandijoje dirbau ir nebuvau grįžusi į Lietuvą, tik tokiu atveju skola bus panaikinta“, – sakė Ramunė.
Moteris kreipėsi į Naujosios Zelandijos teisininkus, kurie peržiūrėjo jos turimus dokumentus ir pakraupo – tai neteisėta, o Ramunė galinti kreiptis į Strasbūro teismą.
„Jie man suruošė dokumentus, kuriuose aiškiai buvo matyti, kad per visus metus Naujojoje Zelandijoje nedirbau vos vieną mėnesį. „Sodra“ iš viso nekreipė dėmesio į tuos dokumentus ir atsiuntė dar vieną papildomą laišką, kad vis dėlto aš turiu sumokėti ne tik už save, bet ir už savo dukrą, kuri yra suaugusi ir taip pat gyvena Naujojoje Zelandijoje. Tai jūs man pasakykite, ar tai nėra juokinga?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
Moteris išgyvena, kad dabar jaučiasi tarsi nusikaltusi, nors iš tikro tik norėjo atgauti jai priklausiusią pensiją.
Nenurodė, kur išvyksta
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Stalnionis teigė, Ramunei apie susidariusią skolą pranešta tik kai ji pradėjo gauti senatvės pensija dėl to, kad ji nenurodė, kur tiksliai išvyksta:
„Pagrindinė priežastis buvo ta, kad moteris, deklaruodama savo išvykimą, nenurodė, kur išvyksta, ir nepavyko nustatyti jos gyvenamosios vietos. Todėl institucijų ir teismų sprendimai dėl skolų jai galėjo būti pristatyti tik tada, kai ji kreipėsi dėl pensijos skyrimo ir pateikė savo adresą“, – sakė R. Stalnionis. „Sodros“ specialistas priminė, kad kiekvienas žmogus, svarstantis išvykti iš Lietuvos, turi kruopščiai susipažinti su galiojančiais teisės aktais, susijusiais su šiuo gyvenimo įvykiu.
„Pirmiausia, išvykstant ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui būtina deklaruoti savo išvykimą, kad nebūtų skaičiuojami kai kurie mokesčiai. Taip pat, turint savo individualią įmonę, reikėtų apsvarstyti jos uždarymą, nes net ir išvykstantys tokių įmonių savininkai kai kuriais atvejais turi toliau mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas“, – pasakojo R.Stalnionis.
Taip pat reikėtų kokiu nors būdu institucijas Lietuvoje informuoti apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimą, nes, net ir atsiradus įsiskolinimams, informacija apie juos pasieks anksčiau ir nereikės mokėti papildomų mokesčių antstoliams, delspinigių – arba jie bus mažesni – ir panašiai.
Įsiskolinimų – daugiau nei vienas
Nors antstolių darbas ir nėra „Sodros“ kompetencija, R Stalnionis informavo, kad skirtingi antstoliai informaciją siuntė todėl, kad į teismus dėl moters nesumokėtų skolų kreipėsi ne viena institucija.
„Išvykstant reikėtų stengtis nepalikti skolų, kurios gali „atsivyti“ net ir gyvenant kitoje pasaulio pusėje“, – sakė R. Stalnionis.
Pensijos mokėjimas Ramunei nutrauktas buvo ne dėl įsiskolinimų, kurie buvo ar bus išskaičiuoti, bet dėl to, kad ji nepateikė privalomo dokumento, nors apie tai „Sodros“ Užsienio reikalų tarnyba priminė iš anksto.
„Lietuvoje paskirtos valstybinio socialinio draudimo pensijos mokėjimui iki kiekvienų metų pabaigos pensijos turi pateikti vieną iš šių dokumentų: užsienio valstybės, kurioje gyvena, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis gyvena toje valstybėje, gyvenamosios šalies notaro patvirtinimą, kad asmuo gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno patvirtinimą, kad asmuo gyvas ir gyvena tam tikroje vietovėje.
Visi dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o pirmieji du – patvirtinti žyma „Apostille“ ir išduoti ne anksčiau nei tų metų spalio 1 dieną“, – pasakojo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Socialinio draudimo įmokas sumokėti turės
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, išvykusiems žmonėms, net ir deklaravusiems savo išvykimą, toliau gali būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, jei jis nėra išregistravęs savo individualios įmonės arba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje teisės aktų nustatyta tvarka nėra deklaravęs laikino įmonės veiklos sustabdymo, nesvarbu, kad ta įmonė nevykdo veiklos.
Taip pat svarbu yra tai, kad įmonės nebus galima išregistruoti tol, kol nebus padengti įsiskolinimai.
„ Privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola buvo perskaičiuota pagal pateiktus dokumentus, įrodančius, kad moteris užsienyje dirbo. Deja, pateikti dokumentai nepanaikina prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų neišregistruotų ir veiklos nesustabdžiusių individualių įmonių savininkams.
Išvykstant į Europos Sąjungos (ES) arba Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis ir privalomojo sveikatos, ir valstybinio socialinio draudimų įmokos, pateikus nustatytos formos dokumentus, įrodančius draustumą kitoje šalyje, gali būti perskaičiuotos, o įsiskolinimai – panaikinti“, – sakė „Sodros“ atstovas.
Ramūnės dukra dirbo jos įsteigtoje individualioje įmonėje, o valstybinio socialinio draudimo įmokų skola už dukrą susidarė dar prieš tikėtiną jų išvykimą. Tačiau ir vėliau dukra nebuvo atleista ir „kabėjo“ kaip įmonės darbuotoja. Už valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą bei sumokėjimą yra atsakingas darbdavys, todėl apie įsiskolinimą moteris ir buvo informuota.
Už laikotarpį po išvykimo „Sodros“ atstovai moters prašė pateikti socialinio draudimo pranešimus apie darbuotoją – jos dukrą. Tokią informaciją darbdaviai turi kas mėnesį pateikti „Sodrai“ apie savo darbuotojus.
Tačiau „Sodros“ Klaipėdos teritorinio skyriaus darbuotojams savo iniciatyva moters dukrai atbuline data užfiksavus valstybinio socialinio draudimo pabaigą – nuo to momento ji nebelaikoma moters įsteigtos individualios įmonės darbuotoja – ir tada laiko pranešimų pateikti nebeprašoma. Tiesa, tokią teisę „Sodros“ darbuotojai turi tik nuo liepos mėnesio.
„Akivaizdu, kad istorija tapo labai sudėtinga: moteris gavo daugybę pranešimų, antstolių laiškų, skolos padengimo reikalavimų ir pan. Natūralu, kad sudėtinga susigaudyti šiose aplinkybėse, kai kurie dalykai atrodo susieti, nors tokie nėra, įvykiai ir laikotarpiai susipina ir tampa nesusipratimų priežastimi – ištisu jų kamuoliu. Tai parodo, kaip svarbu yra išsiaiškinti visus įstatymus, jų apibrėžtas teises ir pareigas, ypač priimant tokius svarbius sprendimus kaip išvykimas gyventi į užsienį“, – sakė R.Stalnionis.
