Mirtinas šūvis, paleistas į kontrabandininkų pėdsakais sekantį belgų aviganį Ramzį, sukrėtė pasieniečius.
Jie netiki nei medžiotojo chuligano A.Komskio, nei jo brolio Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio skleidžiamomis versijomis, esą šuo pats kėlė pavojų, todėl teko nuo jo gintis.
„Sekdamas pėdomis šuo visiškai nesivadovauja regėjimu – eina tik pagal kvapą“, – vakar „Lietuvos rytui“ sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kinologinės veiklos vadovas Žydrūnas Karčiauskas.
Netiki pasieniečiai ir antrąja Komskių versija – esą medžiotojas norėjo šunį tik išgąsdinti, taikė pro šalį, bet kulka atšoko ir kliudė Ramzį.
Gyvybės pinigais neišmatuosi
Ramzio palaikų ir balistinių ekspertizių pasieniečiai tikisi sulaukti jau kitą savaitę.
Nors A.Komskis žada atlyginti pasieniečiams padarytą žalą, pareigūnai sako, kad jos neįmanoma išmatuoti pinigais.
„Geras tarnybinis šuo gali kainuoti 10 tūkstančių eurų ir daugiau, bet tai tik sąlyginė kaina“, – pabrėžė VSAT kinologinės veiklos vadovas.
Tarnybai tinkamų šunų surasti labai sunku. Lietuvoje yra auginami šunys parodoms, tačiau jie netinka pasieniečių darbui.
Štai ir dabar pareigūnai norėtų nusipirkti porą šuniukų, bet Lietuvoje jų neranda. Galėtų važiuoti į užsienį, tačiau tai papildomos išlaidos – kelionė, nakvynė, maitinimas, o ir nėra garantijų, kad šuo tikrai tiks.
Į tarnybą – po sunkaus testo
Tarnybiniams šunims keliami itin dideli reikalavimai. Suradus tinkamą šunį, kuriam pusantro arba du mėnesiai, jis porą parų vertinamas: tikrinama, kaip reaguoja į aplinką, kokį turi baimės jausmą, kaip reaguoja į stresą, kaip greitai po jo atsigauna.
Šuo taip pat išbandomas stebint, kaip jis ieško įvairių daiktų, – ar tai daro noriai, kiek laiko gali ieškoti, ar greitai pavargsta.
Kartu net atostogauja
Išsirinkus tinkamą šunį prasideda sunkiausias darbas – išmokyti jį visko, ko gali prireikti pasieniečių darbe: ieškoti žmonių, pažeidėjų pamestų daiktų, užuosti sprogmenis, narkotikus, sekti pėdsakais.
Tarnybiniai šunys gyvena juos dresuojančių kinologų šeimose, tad yra nuolat treniruojami, lavinami jų įgūdžiai.
Šeimininkas su šunimi užsiima ne tik per treniruotes, bet ir namuose.
Šuo su kinologu būna dieną naktį: abu rytą važiuoja į darbą, abu grįžta, net atostogauti kinologas negali vienas – su juo atostogauja ir šuo, todėl norėdamas išvykti svetur, turi ieškotis nakvynės vietos, kurioje yra laukiami ir keturkojai.
„Kinologas turi savo šunį išvesti pasivaikščioti, jį šerti, prausti, prižiūrėti, kai suserga.
Rūpesčių su jais ne ką mažiau nei su mažais vaikais“, – pasakojo Ž.Karčiauskas.
Nuolat veržiasi dirbti
Dvejų metų sulaukęs šuo pradeda tarnybą. Kiek ji truks, priklausys tik nuo paties šuns. Pasienyje yra šunų, kurie tarnauja ir sulaukę dvylikos metų, tačiau būna atvejų, kai šuo į „pensiją“ išleidžiamas ir septynerių.
Anksčiau pareigūnai turėdavo problemų su tarnybai nebetinkančiais šunimis, nes jie yra laikomi ne pareigūnais, o jų tarnybinėmis priemonėmis.
Tačiau šuo – ne daiktas, jo neišmesi, nesunaikinsi, todėl pareigūnai pareikalavo pakeisti įstatymus. Dabar atitarnavusį šunį kinologas gali pasiimti sau – jis tampa jo nuosavybe.
Kartais šuniui ieškomi nauji šeimininkai, juos leidžiama parduoti aukcionuose.
Pasak Ž.Karčiausko, net ir tarnybai netinkami šunys negali pamiršti savo darbo: „Jie kartais net apgraužia voljerus, o pamatę uniformuotą žmogų net dreba, kaip nori dirbti.“
Klauso tik savo šeimininko
Kiekvienas šuo pripažįsta tik savo šeimininko komandas. Jos gali būti skirtingos. Ieškant miške pasislėpusių nusikaltėlių ar pažeidėjų kinologai dažniausiai šunį išmoko komandos: „Žmogus!“
Išgirdęs šį žodį šuo puola į miško tankmę. Suradęs žmogų, jis jo nepuola, o tik sustoja ir loja, taip pranešdamas, kad pažeidėjas surastas, ir kartu nurodydamas vietą, kur ateiti.
Šuo žmogų užpuls tik gavęs komandą arba pamatęs, kad jo šeimininkui gresia pavojus, nes pažeidėjas priešinasi ar išsitraukia ginklą.
Komandos puolimui yra skirtingos: „Fas!“, „Paimk!“, o vienas pasienietis savo šunį yra išmokęs pulti išgirdus žodį „mirtis“.
Ieškodamas žmogaus ir sekdamas pėdsakais šuo visiškai nesidairo į šalis – eina tik ten, kur jaučia kvapą. Pagal jį šunys ieško ir pamestų daiktų.
Užuosti ieškomo žmogaus kvapą šuo gali ir po paros. Yra buvę atvejų, kai praėjus daugiau nei 24 valandoms nuo įvykio šuo sėkmingai atsekė pažeidėjus.
Pasieniečių šunims tenka ne tik gaudyti nusikaltėlius ar nelegalius migrantus, bet ir ieškoti miškuose pasiklydusių žmonių.
Kiekvienas turi charakterį
Tarnybai pasieniečiai dažniausiai renkasi vokiečių ir belgų aviganius, tačiau turi ir labradorų, spanielių. Pastarieji yra nedideli, tad puikiai tinka ieškant ginklų, sprogmenų, narkotikų.
Kurie aviganiai geresni, belgų ar vokiečių, pasieniečiai atsakymo neturi. Nėra vienodų žmonių, nėra vienodų ir šunų.
„Tai individuali asmenybė, kiekvienas su savo charakteriu“, – pasakė VSAT kinologijos instruktorius Ričardas Dikas.
Vis dėlto, pasieniečių teigimu, belgų aviganiai, koks ir buvo Ramzis, yra greitesni, judresni, todėl sulaikant pažeidėjus jie gali būti naudingesni.
Sujaudino vyro skambutis
Pasieniečiai pritaria visuomenės iniciatyvai įamžinti Ramzio bei kitų tarnybinių šunų atminimą ir Kinologijos centro teritorijoje jiems pastatyti paminklą.
Pasieniečiams paskelbus sąskaitos numerį, žmonės aukų negaili. Vieno žmogaus skambutis pasieniečius ypač sujaudino.
Paskambinęs vyras prisipažino, kad pats sovietmečiu dirbo pasienyje su šunimis, todėl labai supranta Ramzio šeimininką ir kitus kinologus, žino, kaip sunku netekus draugo ir kolegos.
Vyras atsiprašė, kad kol kas gali pervesti tik 30 eurų, nes jo pensija yra maža, tačiau vėliau sakė dar paremsiąs.
Pasieniečiai prisipažįsta, kad Ramzio žūtis paveikė juos visus.
Tarnybiniams šunims, kaip ir jų šeimininkams, nuolat gresia pavojus.
Šunys spardomi, į juos purškiamos dujos, jie badomi peiliais, bet tai pirmas atvejis Lietuvos pasienio istorijoje, kai šuo buvo nušautas.
„Turėjome 167 tarnybinius šunis, dabar liko tik 166“, – tyliai ištarė Ž.Karčiauskas.
Broliai puolė ginti nevykėlio medžiotojo
* Trejų metų pasieniečių šunį Ramzį rugsėjo 27-osios vakarą 56 metų Arvydas Komskis (nuotr.) nušovė šalia Bitėnų kaimo (Pagėgių saviv.) esančiame miške.
* Tą dieną pasieniečiai rado cigarečių krovinį ir, surengę pasalą, laukė jų pasiimti atvyksiančių kontrabandininkų. Šie atvažiavo dviem automobiliais. Vieną vyrą pasieniečiai sulaikė, tačiau kitiems trims pavyko pasprukti.
* Ramzis su pasieniečiais kontrabandininkų pėdsakais sekė apie tris kilometrus, tačiau vienoje vietoje pėdsakus pametė. Šuniui bandant užuosti pėdsakus iš naujo, pasigirdo šūvis.
* Pamatęs kritusį augintinį, kinologas išsitraukė pistoletą, bet neiššovė, nes pamatė medžiotoją. A.Komskį ir šunį skyrė maždaug 15 metrų.
* A.Komskis buvo sulaikytas ir dvi dienas praleido areštinėje. Jam pateikti įtarimai dėl pasieniečių turto sunaikinimo visuomenei pavojingu būdu.
* Sulaikius jį, Seimo narys Kęstas Komskis ir medžiotojų būreliui vadovaujantis Zenonas Komskis pareiškė, kad brolis gynėsi, nes šuo jį užpuolė.
* Kitą dieną Komskiai savo versiją pakeitė. Esą A.Komskis tik norėjo išgąsdinti šunį, šovė pro šalį, bet kulka atšoko ir pataikė į Ramzį.
* K.Komskis pareiškė turįs informacijos, kad Ramzis jau anksčiau buvo užpuolęs žmones ir jį buvę sunku dresuoti.
* Pasieniečiai tai iškart pavadino šmeižtu, nes nestabilios psichikos šuo nebūtų sugebėjęs laimėti tarnybinių šunų čempionatų. Ramzis buvo vienas geriausių ir perspektyviausių pasieniečių šunų.
