Trečiadienį, kai visa šalis mini Tarptautinę mokytojų dieną, Lietuvos švietimo profesinę sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga surengė akciją, kurios metu „būsima ministrė“ pristatė savo programą ir aptarė, ko reikia Lietuvos švietimui.
„Kiekvienam Seimo nariui reiktų duoti kortelę, kurioje būtų pinigai švietimui. Ir jis nupirktų mokykloms ko tikrai reikia, o ne paveikslą, kurį gėda pakabinti, nes sienos purvinos“, – sakė moterimi persirengęs vyras.
Juokai juokais, tačiau šalčio ir vėjo nepabūgę švietimo darbuotojai nusiteikę rimtai.
Sutarčiai nepritaria ministerija?
„Premjero buvo duoti pažadai, jis yra vyriausybės vadovas, kuris atsako už visų savo ministrų veiklą. Aš galiu pasakyti, kad Vyriausybė savo programos švietimo srityje neįvykdė visiškai. Šis faktas – akivaizdus“, – sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas.
E. Jesinas teigė, kad viešai ne kartą buvo skelbta, kad kolektyvinė sutartis, kurią keletą kartų aptarė Švietimo ir mokslo ministerija, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Finansų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, turėjo būti pasirašyta dar rugsėjį.
„Tačiau matome, kad šiandien jau spalio 5-oji, Mokytojų diena, o mes stovime čia, laukdami Vyriausybės sprendimo. Mes norime, tikimės, darome labai daug ką, padarėme, sakyčiau, kompromisinius sprendimus, norėdami susitarti su ministerijomis, kuriuos turi pritarti kolektyvinei sutarčiai“, – sakė E. Jesinas.
Jo teigimu šiuo metu sutarčiai labiausiai priešinasi Finansų ministerija, kurios atstovai teigia, kad tai pareikalaus labai daug lėšų.
R.Danisevičiaus nuotr.
„Mes tvirtinome, kad tai yra ilgalaikė parama, o ne momentinis lėšų skyrimas. Antra, Vyriausybė tvirtindama savo programą Seime, turėjo numatyti lėšas šios programos įgyvendinimui. Tai ar mes kalti, kad tie pinigai nebuvo numatyt?“, – kalbėjo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas.
Per ketverius metus padėtis nekito
Paklaustas, kaip, jo nuomone, per šio Seimo kadenciją kito švietimo darbuotojų padėtis, E. Jesinas atsakė trumpai – pablogėjo.
„Ji beveik nepakito, o gal net ir pablogėjo. Pablogėjo dėl saugumo mokyklose, aš apie darbo apmokėjimą net nenoriu kalbėti. Pablogėjo mokytojo specialybės prestižas, nebesulaukiame jaunų mokytų.
Vien tas skaičius, kad iš 34 tūkst. mokytojų, sistemoje yra tik 700 jaunų pedagogų, labai daug pasako“, – sakė E. Jesinas.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovo paklausus ką mano, apie visas sveikinimo kalbas, jis atsakė, kad politikų dviveidiškumas nebestebina.
„Mes jau įpratę prie tokio dviveidiškumo, nes visi pažadai ir gražūs žodžiai būtent ir yra sakomi švenčių metu, o kai reikia realiai spręsti mūsų problemas, ieškoma įvairių kelių, kaip vykdymą apeiti, nepriimti jokių sprendimų, kurie darytų įtaką švietimo sistemos pokyčiams“, – dėstė E. Jesinas.
Bando kaltę nusimesti
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus sakė, kad švietimo profesinių sąjungų protestai – jau įprasti, tačiau taip pat teigė, kad lėšos švietimui kasmet didėja.
„Įprastas protestas, gaila, kad per šventę. Aišku, profsąjungos nori atkreipti dėmesį į savo klausimus. Na, kai kas padaryta, kai ko nepavyko padaryti. Puikiai suprantame, kokia yra situacija su biudžetu, pajamomis ir išlaidomis, todėl visų pareigojimų nebuvo įmanoma įgyvendinti.
Vyriausybės atstovas teigė, kad nors mokinių skaičius mažėjo, finansavimas švietimui per pastaruosius trejetą metų tik augo.
„Skaičiai aiškiai sako, kad finansavimas išaugo nuo 560 mln. iki 594 mln. Be to, kiekvienais metais, 7 proc. sumažėja vaikų. Mažėjo tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Noriu pabrėžti, kad Švietimo ir mokslo ministerija, lyginant su kitomis ministerijomis, labai prastai įsisavina lėšas. Tad didelė dalis priekaištų turėtų būti ne mums, o jiems“, – sakė R. Vaitkus.