Nepriklausomybės aikštėje konstrukcija iš šiukšlių maišų atsirado
trečiadienio vakarą. Septynių metrų aukščio Triumfo arka aplipdyta
polietileno maišais.
Mero R.Šimašiaus lūpomis kalbantis jo patarėjas A.Zubriakovas tikino,
kad savivaldybė nesuteikė leidimo šiai instaliacijai statyti.
Tiesa, prieš kurį laiką savivaldybė sulaukė menininkės prašymo leisti
Nepriklausomybės aikštėje surengti ekologinę akciją, nukreiptą prieš
plastikinių maišelių naudojimą.
Anot A.Zubriakovo, jai buvo paaiškinta, kad prieš tai būtina gauti
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus leidimą, nes tai
Nepriklausomybės aikštė, ji yra saugoma, bei Nacionalinės žemės tarnybos
leidimą, nes tai valstybės žemė. To nebuvo padaryta.
Palaukite, patarėjau, o tai kur deklaracijos, kad Vilnius – atviras
miestas be draudimų?
Kur R.Šimašiaus patikinimai, kad daugumai renginių, instaliacijų,
projektų nebereikės ilgo leidimų derinimo? Kad užteks savivaldybę vien
informuoti, o tai Triumfo arkos autorė E.Grėbliauskaitė ir padarė?
Ir kodėl staiga išsiskyrė liberalo mero ir socialdemokrato jo
pavaduotojo G.Palucko nuomonės? Šis suabejojo, ar surengti meninę akciją
buvo būtinas savivaldybės leidimas.
G.Palucko nuomone, tai yra menas. Menas gali būti suprantamas arba ne,
kaip ir, pavyzdžiui, V.Urbanavičiaus vamzdis Neries krantinėje. Ši
instaliacija laikina, ji pastovės ir bus išvežta.
Nors vienam savivaldybės vadovų Triumfo arka – tiesiog meno kūrinys,
oficialiai instaliacijos autorei valdžia nurodė, kad per kelias valandas
konstrukcijos prie Seimo rūmų neliktų. Penktadienį jos ir nebebuvo.
Dar gražiau. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai esą tikrino
statančiųjų dokumentus, jie turėjo savivaldybės leidimą. Taip teigė
Seimo kanclerė D.Raudonienė.
Bet valdininkė pridūrė, kad su Seimo kanceliarija akcija nederinta. Ji
net nežinanti ir kas, kokiu tikslu ją surengė Seimo rūmų pašonėje.
Bala nematė to leidimo, turbūt neišsiaiškinsime, nors pati menininkė
aiškino turėjusi visus popierius.
Tiesa, ir ji pati keitė nuomonę, iš pradžių sakydama, kad kūriniu nori
priminti ekologijos problemas, paskui prakalbo apie socialinę
autokritiką, parodant, jog visose srityse turime prisiminti, už ką
kovojome, o pabaigoje rėžė: „Koks triumfas, tokia ir arka.“
Tik ar nors vienas iš valdžios rūmų suprato, kam buvo skirta ši šiukšlių
arka? Vargu.
„Sostinė“