Nepriklausomybės aikštėje konstrukcija iš šiukšlių maišų atsirado trečiadienio vakarą. Septynių metrų aukščio Triumfo arka aplipdyta polietileno maišais.
Mero R.Šimašiaus lūpomis kalbantis jo patarėjas A.Zubriakovas tikino, kad savivaldybė nesuteikė leidimo šiai instaliacijai statyti.
Tiesa, prieš kurį laiką savivaldybė sulaukė menininkės prašymo leisti Nepriklausomybės aikštėje surengti ekologinę akciją, nukreiptą prieš plastikinių maišelių naudojimą.
Anot A.Zubriakovo, jai buvo paaiškinta, kad prieš tai būtina gauti Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus leidimą, nes tai Nepriklausomybės aikštė, ji yra saugoma, bei Nacionalinės žemės tarnybos leidimą, nes tai valstybės žemė. To nebuvo padaryta.
Palaukite, patarėjau, o tai kur deklaracijos, kad Vilnius – atviras miestas be draudimų?
Kur R.Šimašiaus patikinimai, kad daugumai renginių, instaliacijų, projektų nebereikės ilgo leidimų derinimo? Kad užteks savivaldybę vien informuoti, o tai Triumfo arkos autorė E.Grėbliauskaitė ir padarė?
Ir kodėl staiga išsiskyrė liberalo mero ir socialdemokrato jo pavaduotojo G.Palucko nuomonės? Šis suabejojo, ar surengti meninę akciją buvo būtinas savivaldybės leidimas.
G.Palucko nuomone, tai yra menas. Menas gali būti suprantamas arba ne, kaip ir, pavyzdžiui, V.Urbanavičiaus vamzdis Neries krantinėje. Ši instaliacija laikina, ji pastovės ir bus išvežta.
Nors vienam savivaldybės vadovų Triumfo arka – tiesiog meno kūrinys, oficialiai instaliacijos autorei valdžia nurodė, kad per kelias valandas konstrukcijos prie Seimo rūmų neliktų. Penktadienį jos ir nebebuvo.
Dar gražiau. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai esą tikrino statančiųjų dokumentus, jie turėjo savivaldybės leidimą. Taip teigė Seimo kanclerė D.Raudonienė.
Bet valdininkė pridūrė, kad su Seimo kanceliarija akcija nederinta. Ji net nežinanti ir kas, kokiu tikslu ją surengė Seimo rūmų pašonėje.
Bala nematė to leidimo, turbūt neišsiaiškinsime, nors pati menininkė aiškino turėjusi visus popierius.
Tiesa, ir ji pati keitė nuomonę, iš pradžių sakydama, kad kūriniu nori priminti ekologijos problemas, paskui prakalbo apie socialinę autokritiką, parodant, jog visose srityse turime prisiminti, už ką kovojome, o pabaigoje rėžė: „Koks triumfas, tokia ir arka.“
Tik ar nors vienas iš valdžios rūmų suprato, kam buvo skirta ši šiukšlių arka? Vargu.
„Sostinė“
