Šilutiškiai atvertė dar neregėtą metraštį po atviru dangumi

Įdomų projektą sumanė SBA koncerno įmonė „Šilutės baldai“, pernai šventusi savo veiklos 125-ąjį jubiliejų. Ta proga miestui pasiūlyta įmonės teritoriją juosiančią pilką sieną bendromis jėgomis paversti atraktyvia šiuolaikiško vizualaus meno galerija po atviru dangumi – ištapyti betono plokštes tokiais piešiniais, kurie atspindėtų Šilutės istoriją.

Projektui „Šilutės siena“, į kurį baldininkai užsimojo įtraukti ir miesto bendruomenę, pritarė ne tik SBA vadovybė, akcininkai, bet ir rajono valdžia, meno mokyklos pedagogai, tad greitai pasirašytas trišalis partnerystės dėl dėl miesto praeities įamžinimo viešojoje erdvėje susitarimas.

„Padėkite papasakoti Lietuvai ir visam pasauliui apie šilutiškių praeitį, jų pasiekimus – išrinkite garsiausias asmenybes, miesto likimą istorijos vingiuose labiausiai įtakojusius istorinius įvykius. Tokie duomenys gali virsti įdomiais siužetais, kuriuos dailininkai vėliau perteiktų ant betono sienos“, – taip iniciatoriai pristatė Šilutės 505 metų jubiliejui skirtą projektą.

Baldininkų idėja žaibiškai įgavo sparnus – aktyviai balsuodami internetu šilutiškiai pasisakė, kokios, jų manymu, istorinės asmenybės ir datos vertos įamžinimo ant 500 metrų ilgio ir 500 metrų pločio sienos, juosiančios „Šilutės baldų“ teritoriją ties pagrindine miesto magistrale – Klaipėdos gatve.

Diskutuojant dėl galimų kandidatų ir įvykių, kuriuos verta įamžinti, neišvengta aštrių, kartais net kontraversiškų ginčų, nes Šilutės krašto praeitis yra gana prieštaringa, iki Antrojo psaulinio karo pabaigos persipynusi su Rytprūsių istorija, ten įsigalėjusia evangelikų-liuteronų tikyba, kitokiomis kultūros ir buities tradicijomis.

Todėl vieni šilutiškiai siūlė konkrečių asmenybių ant sienos nevaizduoti, o – kiti įamžinti tik labiausiai nusipelniusius su lietuvybe susijusius žmones.

„Svarstyta, ar verti pagarbos visuomenės ir kultūros veikėjai, garsinę mūsų kraštą, bet čia nuolat negyvenę arba išvykę“, – karštas diskusijas prisiminė Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Šilutės meno mokyklos pedagogams ir auklėtiniams buvo patikėta itin atsakinga misija – sukurti piešinių eskizus, kuriuose atsispindėtų žmonių išrinkti įsimintini įvykiai, asmenybės bei jų darbai Šilutės labui.

Galiausiai į darbą kibo patyrę grafičio meistrai – kiekvienas eskizus ant betono  stengdavosi perteikti savaip, todėl siena nutvisko įvairaus stiliaus piešiniais. Piešėjams uoliai talkino šilutiškiai moksleiviai, krašto praeičiai abejingi ir miestiečiai.

„Kai kurie miesto patriotai ir šviesuoliai prie tapomos sienos darbavosi šeimomis, kviesdavo draugus. Prie šio projekto vienaip ar kitaip prisidėjo apie tris tūkstančiai šilutiškių“, – pasakojo viena iš projekto sumanytojų „Šilutės baldų“ direktorė Asta Dijokienė.

Baldininkai nušveitė betono sieną, užtaisė plyšius, užtepė gruntą, aprūpino menininkus dažais. Šilutės rajono valdžia šiam projektui iš savo biudžeto skyrė apie 400 tūkst. eurų: įrengė apšvietimo sistemą, vaizdo kameras, rekonstravo gatvę, kurioje atsirado dviratininkų ir pėsčiųjų juostos.

Piešiniai nutapyti drėgmei atspariais dažais. Be to, visi paveikslai nuo krutulių dar apsaugoti ir specialiais stogeliais, įrengtais rėmėjų lėšomis.

Ambicingas projektas „Šilutės siena“ įgyvendintas per metus – į miesto metraščio po atviru dangumi pabaigtuvių šventę susirinkę gyventojai ir svečiai pėdindami šaligatviais aikčiojo, smalsiai apžiūrinėjo neįprastą ekspoziciją, kuriai sukurti prireikė 120 piešinių eskizų.

„Šilutės sienos atidengimo iškilmėsė rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui ir koncerno SBA viceprezidentui Egidijui Valentinavičiui teko garbė paskutiniais simboliniais potėpiais baigti unikalų kūrinį – miesto istorijos metraštį, apžvelgiamą ne sėdint, o žingsniuojant šaligatviais.

Sienoje nurodomi patys svarbiausi Šilutės istorinės, socialinės ir ekonominės raidos įvykiai – stichinės nelaimės, karai, badmečiai, liuteronybė, vietinės laikinosios reichsmarkės, priverstinės krašto gyventojų evakuacijos ir emigracijos, garsieji turgūs, pastatytos įmonės, maldos namai.

Moksleivių eskizai atspindi Nemuno žemupio žvejų ir amatininkų, lentpjūvių darbininkų gyvenimą ir buitį, vietinių švietėjų pastangas skleisti ir saugoti lietuvišką žodį bei dvasią šimtmečiais germanizuotame Šilutės (vok.  – Heydekrugas) krašte.

Išskirtas  dvarininkas ir  mecenatas, lietuvininkų kultūrai neabejingas Hugo Šojus, ( vok. – Hugo Sheu), kuriam Šilutėje pastatytas paminklas, pavergtų tautų gynėjas  Hermanas Sudermanas, lietuvybės šauklys Rytprūsiuose Vydūnas.

Jaunųjų menininkų darbai stebina šmaikščia ironija ir subtiliu humoru. Pirmojo pasaulinio karo šį kraštą valdė Prancūzijos legionieriai, tadi viename piešinyje jie pavaizdavo kareivį, iš kurio kišenės stirkso ilgo prancūziškas batono galas.

Daugiausiai simpatijų sulaukė  krašto pažangą atspindintys  moksleivių piešinys su užrašu „Mes nebe kaimiečiai“. Sienoje pavaizduota audringa Sąjūdžio epocha, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, kiti dar neišblėsę gyvosios istorijos įvykiai.

Prisiminta ir Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, filosofo Immanuelio Kanto kilmė. Jo biografijos tyrinėtojai išsiaiškino, jog Šilutės apylinkėse gyvenęs pasaulinio garso mąstytojo senelis lietuvis buvo nepėsčias vyras – valdė čia karčiamą.

I.Kantui egzistavo yra tik žvaigždėtas dangus virš žmogaus galvos ir moralinis imperatyvas jo širdyje. Be kita ko, vienoje Šilutės sienos plokštėje išrašyta dar viena sparnuota filosofo mintis: „Būti – tai daryti“.

Komtūras dailininkų neišpeikė

„Projekto kūrėjus pasveikino į Šilutės uostą stilizuota burvalte iš praeities atskriejusi istorinė smenybė – Vokiečių ordino komtūras Michaelis von Shwabenas. Jo vardas su Šilute susietuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas dar 1511 metais.

M. von Shwabenas įspraudė pėdsaką Šilutės istorijoje, pasirašęs privilegiją Ordino pavaldiniui Georgui Talatui – leido jam nuomoti karčiamą Heydekrugo šile (liet. – Šilokarčiama). Vėliau šis vietovardis tapo vokiškuoju miesto pavadinimu.

Kryžiuočių komtūras Šilutėje  pasirodė ne tuščiomis. Padėkojęs meno sienos kūrėjams už pastangas šitaip įprasminti pamario krašto praeitį, jis paviešino dar vieną savo privilegiją – miestelėnams leido naudotis piešiniais ištapyta Šilutės siena.

Iš M. von Shwabeno rankų  svarbų rašytinį dokumentą gavęs meras V.Laurinaitis savo ruožtu padėkojo visiems prie šio projekto prisidėjusiems menininkams, rėmėjams, įteikė jiems padėkos raštus.

SBA viceprezidentas E.Valentinavičius džiaugėsi, kad „Šilutės baldų“ užmojis įteikti miestui jubiliejinę dovaną sutelkė vietinę bendruomenę, sužadino pilietiškumo jausmus, paskatino žmones domėtis krašto, kuriame gyvena ir darbuojasi, praeitimi.

Šventės proga baldininkai meno mokyklai padovanojo vaikišką komodą su stalčiais. Tokios SBA įmonės  komodos eksportuojamos į daugelį pasaulio šalių – jomis prekiauja pagrindinis šilutiškių partneris – švedų koncernas „Ikea“.

Jauniesiems Šilutės menininkams kol kas įteikta tik viena komoda, bet A.Dijokienė juos bei kitus šventės dalyvius patikino, kad tokių mokykla gausianti ir daugiau: „Dovanosime jų tiek, kad kiekvienas vaikas turėtų savo stalčių“.

Atvėsę orai ir lietus neišbaidė šilutiškių – minios smalsuolių traukė apžiūrėti istorinės miesto sienos. Sužvarbusiems žiūrovams siūlyta  tradicinių šio krašto patiekalų – itin gardžių blynų, skrudintų miežių gėrimo kafijos, mėtų arbatos.