„Įvertinant rinkimų rezultatus, toks sprendimas yra tinkamas
ir adekvatus tam, kaip partijos pasirodė per pirmąjį rinkimų turą
ir daugiamandatėje“, – BNS sakė Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir
diplomatijos fakulteto politologas Mindaugas Jurkynas pastebėjo, kad
toks žingsnis nors ir nėra keistas, bet gana skubus ir būtų buvęs
labiau tikėtinas sulaukus antrojo turo rezultatų.
Politologų vertinimu, net ir pasitraukus lyderiams, abiems
partijoms bus sudėtinga atsinaujinti ir neatmetama galimybė, kad jos
gali ieškoti būdų jungtis su kitomis politinėmis jėgomis, galbūt
– net ir tarpusavyje.
„Ypač Darbo partijos atveju tai turbūt joje vyks diskusijos
dėl naujo vadovo ar vadovės, bet ir ar apskritai šiai partijai
nevertėtų svarstyti jungtis su kokia nors kita Lietuvos partija“,
– sakė R.Vilpišauskas.
M.Jurkyno teigimu, abiems partijoms rasti naują lyderį bus
sudėtinga ir dėl to, kad atsistatydinę lyderiai buvo
dominuojančios asmenybės.
V. Mazuronis pasakė, kas labiausiai draskė Darbo partijos prestižą
„Darbo partijoje atsiradus buvusiam „Tvarkos ir teisingumo“
vienam iš pagrindinių veikėjų V.Mazuroniui tarsi buvo atsiradęs
antrasis kvėpavimas, tačiau be jo partijos kažkaip ryškesnių
lyderių neatsirado. Ir atitinkamai „Tvarkos ir teisingumo“
partijoje, pasitraukus V.Mazuroniui, R.Paksas dominavo ir kiti
politiniai veikėjai turėjo kontraversišką arba neigiamą
įvaizdį. Ir jeigu žiūrėsime rinkimų kampaniją, kokie asmenys
atstovavo minėtas partijas, tai naujų charizmatiškų lyderių ten
tikrai nebuvo matyti“, – kalbėjo politologas.
„Tvarkiečiai“, negalutiniais duomenimis, pirmajame Seimo
rinkimų ture surinko 5,35 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino bent
penkis mandatus Seime.
Darbo partija surinko 4,7 proc. balsų ir neperžengusi 5 proc.
slenksčio į Seimą nepateko.
