Vis dėlto jie pabrėžia, kad situacija kol kas yra gana
neaiški, o derybos dėl koalicijos, jeigu laiminčios partijos
išsaugos lygias pozicijas, bus sunkios.
„Galime konstatuoti, kad yra ne vienas rinkimų laimėtojas, bet
du rinkimų laimėtojai, kurių pozicijos yra praktiškai tapačios.
Panašu, kad per paskutines savaites ir gal net po paskutinių
reitingų skelbimo rinkėjai atsirinko, kad yra dvi partijos, kurios
labiau vertos jų balso ir tai dvi opozicinės partijos“, – BNS
sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir
diplomatijos fakulteto politologo Mindaugo Jurkyno, labiausiai
tikėtina būtų šių dviejų partijų bei Liberalų sąjūdžio
koalicija.
„Rezultatai rodo, kad iš tiesų keičiasi Lietuvoje politinės
valdžios centras – jis slenkasi į dešinę. (...) Politinės
gravitacijos centras slenkasi link konservatorių, kurie turėtų,
mano nuomone, turėti daugiausiai mandatų po antrojo turo, ir
„valstiečių“.
Gal „valstiečiai“ irgi turi galimybę turėti
daugiausiai mandatų, bet sakyčiau, kad konservatorių rinkėjai yra
labiau mobilizuoti. Dar pridėjus liberalus, šių partijų koalicija
ir turėtų tapti būsimos Vyriausybės pagrindu“ – sakė
M.Jurkynas.
Laukia sunkios derybos
M.Jastramskio teigimu, valdančiosios koalicijos formavimas gali
būti sudėtingas dėl labai vienodų konservatorių ir
„valstiečių“ pozicijų.
„Koaliciją būtų galima pradėti dėlioti, jeigu viena iš
laiminčių partijų lenktų kitą aiškiai ir tada būtų aišku, kas
turi tą pranašumą ir iniciatyvą. O dabar nieko nėra aišku –
valstiečiai turi 20 mandatų daugiamandatėje, Tėvynės sąjunga –
19, o į kitą etapą (vienmandatėse) iš pirmų vietų pateko 21
vieta valstiečių, 22 TS–LKD. Todėl jeigu laimės visi, kurie
dabar užima pirmą vietą ir liks taip, tai šios dvi partijos turės
po apylygiai mandatų. Nebūtinai taip bus, bet dabar žiūrint į
priekį tiek viena, tiek kita turi praktiškai tokias pačias
pozicijas. Ir, aišku, kiekvienai iš jų atrodys, kad čia jos
turėtų turėti iniciatyvą sudarant koaliciją“, – kalbėjo
politologas.
Tokioje situacijoje, jo vertinimu, sustiprėja socialdemokratų
įtaka, nes jų parama vienai ar kitai koalicijai galėtų tapti
lemtinga. Tačiau trečiai likusiai partijai, M.Jastramskio vertinimu,
tikslingiau būtų likti opozicijoje ir truks – plyš į valdžią
nesiveržti.
„Jiems racionaliau tikriausiai būtų nebandyti truks plyš eiti
į Vyriausybę, nes dar keturis metus būnant valdžioje kitus
rinkimus gali dar prasčiau pasisekti – ir taip šitie rinkimai buvo
prasti. Jeigu jie vis dėlto rinktųsi, kad jiems būtinai reikia į
Vyriausybę, jų derybinės pozicijos visai neblogos būtų, bet iš
ilgesnės perspektyvos, jie gali galvoti, kad geriau pasikeisti
lyderį, gerinti įvaizdį, kažkokį atnaujinimą padaryti partijos
ir ideologinį, ir žmonių atžvilgiu ir geriau pabūti ketverius
metus opozicijoje“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Panašios nuomonės yra ir M.Jurkynas, kurio teigimu,
„valstiečių“ ir konservatorių koalicija būtų stabilesnė ir
ideologiškai.
„Sudaryti stabilią koaliciją bus lengviau su konservatoriais,
kadangi „valstiečiai“ turi savo nuostatose įvairių tautinių
nacionalistinių idėjų, kurios gali būti artimos konservatoriams.
Konservatorių ir „valstiečių“ sąjunga rinkimuose nieko
nenustebintų“, – sakė jis.
M.Jastramskis pastebi, kad situacija gali komplikuotis, jeigu
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų
sąjūdis nuspręstų sudaryti aljansą prieš antrąjį rinkimų
turą.
„Valstiečiai“ tikrai nenorės būti antrąja jėga, kuri
turės taikytis su keliais ministrais“, – įsitikinęs
politologas.
M.Jastramskio teigimu, šiuose rinkimuose labai netikėtas buvo
Darbo partijos kritimas: praėjusiuose rinkimuose viena iš
laimėtojų buvusi partija dabar nesugebėjo peržengti net 5
procentų barjero ir į Seimą nepateko. 2012 metais Seimo rinkimuose
Darbo partija pirmajame ture laimėjo primąją vietą tąkart
užsitikrinę 19,8 proc. balsų.
„Darbo partijos kritimą buvo galima prognozuoti – kad jie
prasčiau pasirodys gerokai. Bet kad jie pasirodys taip prastai –
aš norėčiau akcentuoti, kad tai yra pirmas kartas per Lietuvos
Seimo istoriją, kai prieš tai daugiamandatėje pirmą vietą
užėmusi partija pagal balsus kituose rinkimuose nepraeina 5 proc.
barjero. Visos partijos iki šiol, kurios gaudavo daugiausiai balsų
daugiamandatėje kituose rinkimuose sugebėdavo bent penkis procentus
sukrapštyti“, – sakė jis.
M.Jurkynas pastebėjo, kad netikėtas buvo Liberalų sąjūdžio
pasirodymas – po korupcijos skandalo šios partijos reitingai rodė
gerokai prastesnes perspektyvas, bei smukęs Socialdemokratų
populiarumas, taip pat ir tai, kad vienmandatėje pirmajame ture
nepavyko laimėti šios partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui.
„Tai rodo, kad yra politinių nuotaikų kaita, kad yra
politinių pokyčių poreikis ir koks jų yra mastas, pamatysime po
antrojo turo“, – kabėjo jis.
Išankstiniais duomenimis, suskaičiavus 1954 apylinkių duomenis
iš 1996, už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą daugiamandatėje
apygardoje balsavo 21,7 proc. rinkėjų, už konservatorius – 21,5
proc. Pagal šiuos rezultatus „valstiečiai – žalieji“
atitinkamai jau užsitikrino 20 vietų, o konservatoriai – 19 vietų
parlamente.
Trečioje vietoje – socialdemokratų partija su 14,5 proc. balsų
ir 13 mandatų, toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis – 8,9 proc. ir 8
mandatai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščionių šeimų
sąjunga surinko 5,5 proc. balsų ir gali tikėtis ne mažiau 5
mandatų Seime, „Tvarka ir teisingumas“ sulaukė 5,4 proc.
rinkėjų paramos ir taip pat gali tikėtis ne mažiau nei 5 vietų
Seime.
Kitos partijos neperžengė reikiamo 5 proc. barjero, už šios
ribos atsidūrė ir valdančioji Darbo partija.
Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija
neperkopė koaliciniams sąrašams būtino peržengti 7 proc. barjero.