A.Butkevičius teigė pirmadienį susitikęs su S.Skverneliu, bet
jokios derybos esą nevyksta.
„Su S.Skverneliu turėjau susitikimą, mes dažnai su juo
susitinkame. Reikia suprasti, kad jis buvęs mano ministras. Puikiai
atsimename, kad kai kurių valstybės vadovų buvo noras jį atleisti,
bet aš jį išsaugojau vidaus reikalų ministro poste. Aišku, jokių
politinių klausimų nesprendėme.
Tikimės, kad po antrojo rinkimų
turo bus galima kalbėtis“, – antradienį Seime žurnalistams
sakė Vyriausybės vadovas.
Premjeras kalba apie praėjusių metų lapkričio istoriją, kai
S.Skvernelis paskelbė atsistatydinantis iš vidaus reikalų ministro
pareigų po to, kai jis ir policijos vadovybė sulaukė daug kritikos
dėl įvykusio incidento, kai vilnietis Igoris Molotkovas pagrobė iš
policininkų automatą ir su juo buvo pasprukęs kelioms valandoms.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tuomet sakė nesulaukusi
S.Skvernelio paaiškinimų apie tą dieną įvykusį incidentą, o
prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog buvęs ministras
„demonstruoja žemą politinį lygį“ ir „nesupranta savo
asmeninės atsakomybės“.
Visgi premjero įkalbėtas S.Skvernelis liko dirbti vidaus
reikalų ministru. Tačiau jau po kelių mėnesių ministras
pirmininkas A.Butkevičius po „Tvarkos ir teisingumo“ raginimų
pats inicijavo S.Skvernelio atsistatydinimą, kai šis paskelbė apie
kandidatavimą į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjunga.
Paklaustas, ar realu, kad LSDP būtų kitoje valdančiojoje
koalicijoje, A.Butkevičius teigė, kad dar anksti apie tai kalbėti.
„Negalėčiau šiandien atsakyti į šitą klausimą, bet manau,
politikų yra vienas iš pagrindinių tikslų siekti, kad jis būtų
valdančiojoje daugumoje, ir parodyti savo kompetenciją valdant
valstybę“, – sakė socialdemokratų lyderis.
Pirminiais duomenimis, po pirmojo Seimo rinkimų pirmauja
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę 21,66
proc. visų atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. Partija jau
užsitikrino 20 mandatų. Minimaliai nuo jų atsilieka Lietuvos
valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 21,55 proc. balsų. Jai teko 19
mandatų Seime. Trečia likusi Lietuvos socialdemokratų partija gavo
14,43 proc. rinkėjų balsų. Jiems skirta 13 mandatų parlamente.
Už opozicinį Liberalų sąjūdį balsavo 9,04 proc. rinkėjų,
jis gavo aštuonis mandatus, už Lietuvos lenkų rinkimų
akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 5,49 proc. rinkėjų,
jai teko penki mandatai, už partiją „Tvarka ir teisingumas“ –
5,33 proc. rinkėjų, ji gavo penkis mandatus.
Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 23 dieną.
Palaikymo klausimus spręs individualiai
Pasak A.Butkevičiaus, Lietuvos socialdemokratų partijos
(LSDP) skyriai savarankiškai spręs, kurį kandidatą paremti per
antrąjį Seimo rinkimų turą tose apygardose, kur nėra
socialdemokratų kandidatų.
„Mes spręsime palaikymo klausimus individualiai. Suteikta
teisė kiekvienam partijos skyriui priimti sprendimus, kurį
kandidatą turime palaikyti“, – antradienį Seime žurnalistams
sakė premjeras.
„Bendro partijos sprendimo nebus, nes yra įvairių situacijų,
kur mūsų žmonės antrajame ture yra išėję su konservatoriais, su
valstiečiais“, – pridūrė jis.
Antrajame ture dėl Seimo nario mandato varžysis 21
socialdemokratų kandidatas.
Į antrąjį turą taip pat pateko 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų kandidatai, 40 – Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjungos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo
partijos ir penki save išsikėlę, keturi – partijos „Tvarka ir
teisingumas“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-
Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos
(liberalų), po vieną – Lietuvos žaliųjų partijos, „Lietuvos
sąrašo“ bei Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos.
Trijose apygardose Seimo nariai išrinkti jau per pirmąjį turą.
Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 23 dieną.