Padaręs tokias išvadas jis nusprendė, kad Klaipėdos universitetas taip pat gali ruošti medicinos specialybės studentus.
„Galima palyginti Lietuvą su kitomis šalimis. Pavyzdžiui Suomijoje, kur yra apie 5 mln. gyventojų, yra penki medicinos studentus ruošiantys universitetai. Pas mus poreikis taip pat auga ir ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentams“, – sakė A. Razbadauskas.
Nenusileidžia kitiems? KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas teigė, kad tiek Vilniaus universitetas, tiek Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas priimti visų, norinčių studijuoti mediciną, tiesiog nebepajėgia.
Būtent dėl šios priežasties Klaipėdos universitete norima pradėti ruošti medicinos studentus.
„Mes turime tas pačias specialybes, kaip ir VU ar LSMU, išskyrus mediciną. Šiuo metu turime puikią praktinę bazę – net penkias universitetinio lygmens ligonines, ko nei vienas Vilnius, nei Kaunas neturi.
Jau turime ir gydytojų tobulinimosi programas, kurios akredituotos ir patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos. Pas tobulinasi ne tik Lietuvos gydytojai, bet ir iš Kazachstano, Gruzijos, Moldovos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių“, – pasakojo dekanas.
Studentų užteks
Statistika negailestinga – studentų kasmet mažėja. Dalyje aukštųjų mokyklų dėl studentų stygiaus yra uždaromos studijų programos. Tiesa, A. Razbadauskas tikino, kad Klaipėdos universitetas šios problemos nepajuto.
„Sveikatos mokslų fakultete, kuriam aš atstovauju kaip dekanas, šiais metais studentų padaugėjo 25 proc. Visame Klaipėdos universitete jų skaičius taip pat nesumažėjo. Žinoma, demografiškai žiūrint jų mažėja, tačiau Klaipėdos universitete šiemet jų priimta daugiau nei pernai“, – sakė Sveikatos mokslų fakulteto dekanas.
Praėjusiais metais šiame fakultete studijas pradėjo apie 300 studentų, o šiemet gerokai daugiau – apie 500.
„Beveik šimtas studentų – užsieniečiai iš Indijos, Butano, Birmos, Nigerijos. Tai tikrai nemažai. Mes turime orientuotis į užsienio rinką, negalime apsiriboti. Patys geriausi universitetai priima studentus iš užsienio. Pavyzdžiui, geriausiuose Anglijos universitetuose tikrai nesimoko vien tik anglai“, – kalbėjo A. Razbadauskas.
Dekanas akcentavo, kad Klaipėdoje nebūtų rengiami tokios apimties kursai, kaip kituose universitetuose: „Vilniuje arba Kaune į vieną kursą yra priimama apie 400 medicinos studentų. Tai yra perpildymas. Manau, kad neturi būti daugiau nei 40 ar 50 studentų. Gydytojai mokosi iki 15 metų, tai kur toks skaičius gali savo praktines žinias išvystyti?“
Priėmimas – kaip ir kitur
Paklausus ar priėmimas į Klaipėdos universiteto medicinos studijas skirtųsi nuo kitų universitetų, A. Razbadauskas patikino, kad KU dalyvauja bendrajame priėmime ir jokie ypatingi reikalavimai taikomi nebus:
„Nemanau, kad gali skirtis. Mes dabar dalyvaujame tame pačiame bendrajame priėmime per LAMA BPO. Turime nemažai studentų, kurie įstojo per šią sistemą ir gavo krepšelius.“
Didžiausia kliūtis – konkurencija
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas teigė, kad didžiausia kliūtis, Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, šiuo metu yra vidinė konkurencija. „Visos Lietuvos studijų programos yra vertinamos ekspertų, o tie ekspertai dažniausiai yra konkurentai. Didžiausia kliūtis yra vidinė konkurencija. Neabejotinai, bet kuris konkurentas nori monopolio. Mes esame maža valstybė.
Tarptautiniai ekspertai yra pasakę, kad slaugos mokslai geriausiai vystomi Klaipėdos universitete. Jei tai būtų tyrę vidiniai ekspertai, mes to niekada nebūtume sulaukę“, – sakė A. Razbadauskas. Nemano, kad reiktų ruošti medikus
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigė, kad ministerijoje žinių apie tai, kad Klaipėdos universitetas norėtų ruošti medikus – nėra:
„Mūsų žiniomis, Klaipėdos universitetas yra pateikęs Studijų kokybės vertinimo centrui vertinti vienintelę naują sveikatos ir medicinos krypčių grupės studijų programą – grožio terapijos ir įvaizdžio formavimo. Apie kitus KU ketinimus rengti medicinos srities specialistus nesame girdėję. Šiuo metu grožio terapijos studijų programas vykdo 2 valstybinės ir viena nevalstybinė kolegija, iš jų ir Klaipėdos valstybinė kolegija.
Nemanau, kad reikėtų dar vienai Lietuvos aukštajai mokyklai ruošti medikus, juo labiau kad bendras studentų skaičius kasmet mažėja. Medicinos studijos yra brangios, joms reikia specialios bazės, kvalifikuotų dėstytojų, modernios įrangos – valstybei tai būtų sunki našta, o ir nėra būtinybės.
Klaipėdos universitetas prisistato kaip jūros mokslų ir studijų lyderis, šių sričių specialistai reikalingi Lietuvos ūkiui. Manome, kad būtent šią kryptį ir vertėtų stiprinti.“
Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas
Nesiimame vertinti galimos Klaipėdos universiteto studijų kokybės. Atkreipiame dėmesį, jog Vilniaus universitetas rengia itin stiprius specialistus, o medicinos studijų programa 2016 m. buvo universitetinių programų ketvertuke pagal pritrauktų studijų krepšelių skaičių. Ar aukštoji mokykla yra pajėgi ruošti medicinos studentus vadovaudamiesi ketinamų vykdyti studijų programų vertinimo metodika vertina ekspertai, o jų vertinimui pritaria ar nepritaria Studijų vertinimo komisija prie Studijų kokybės vertinimo centro. Taigi visa eilė ekspertų įvertina aukštųjų mokyklų galimybes vykdyti kokybiškas studijas.
Vis dėlto, keltume klausimą dėl papildomų specialistų rengimo būtinumo, kadangi ir taip turime du sutelktus gydytojų, odontologų ar farmacininkų rengimo centrus. Vis dėlto tai – labiau retorinis klausimas, reikalaujantis gilesnės analizės ir svaresnių argumentų.
