Aukščiausioji audito institucija antradienį Seimui pateikė aštuonias auditų išvadas. Aptardamas išvadas jis pastebėjo, kad ataskaitose dažnai nerandama informacijos apie darbus, kuriuos institucijos įsipareigojo padaryti, bet nepadarė.
„Visas ataskaitas vienija kvietimas keisti požiūrį į atsiskaitymą su žmonėmis – kaip panaudoti jų pinigai. Reikia, kad visas viešasis sektorius susigrąžintų žmonių pasitikėjimą“, – sakė A. Dulkys.
Reikia keisti iš esmės
Kaip sakė A. Dulkys, viena svarbiausių šiandien pateiktų ataskaitų – Valstybės investicijų programos.
„Šiai programai nebeužtenka kosmetinių pakeitimų, ją reikia keisti iš esmės. Projektų atranka ir pakliuvimas į programą kelia didžiulių abejonių. Tai tiesiog dar viena biurokratijos apraiška“, – kalbėjo A. Dulkys.
Jis sakė, kad tik atlikus auditą paaiškėja tikrasis valstybės investicijų programos remiamų projektų skaičius.
„Mes pamatėme, kad projektų buvo tris kartus daugiau, nei buvo registruota – apie 2 tūkst. Matome daug smulkių projektų, apie kuriuos net negalime pasakyti, ar jie gali vadintis investicijomis“, – kalbėjo valstybės kontrolierius.
Visų šiuo metų vykstančių projektų vertė yra apie 10 mlrd. eurų. Valstybės kontrolierius A. Dulkys teigė, kad jei juos visus dabar reiktų pabaigti, nei naujos, nei dar kitos kadencijos Seimas negalėtų pradėti naujų projektų.
„Stebimės, kaip į VIP gali pakliūti tokie dalykai kaip elektros instaliacija, grindų dažymas, narų kostiumai, kažkokios peryklos, pripučiamos valtys, mikroskopai, videokameros, gręžimo staklės, priekabos šunims – pačios įvairiausios ir keisčiausios išlaidos. Įsivaizduokime, viešajame sektoriuje, bijau net pasakyti, koks skaičius valstybės tarnautojų visus šituos dalykus aprašinėja, kaip investicijų projektus, pildo jiems dokumentus, kaip mes reikalauja, kad būtų kaštų ir naudos analizės… Tai kai kaip tokioms investicijoms galima atlikti kaštų ir naudos analizę?“ – kalbėjo A.Dulkys.
Šeimininko nėra
Valstybės investicijų programa veikia apie 20 metų, tačiau iki šiol yra opi problema – ji neturi vieno vadovo.
„Jos užgimimas tikrai buvo reikalingas. Per šį įrankį galime realizuoti visas investicijas, kurių reikia. Valstybės investicijų programai kasmet skiriama apie 14 – 16 proc. valstybės biudžeto“, – sakė Sigita Rojutė 6-ojo audito departamento direktorė.
Kasmet projektams skiriama apie 1,4 mlrd. eurų.
Ji taip pat informavo, kad audito metu daug klausimų kilo dėl projektų atrankos.
„Projektai turi būti atrenkami pagal balų sistemą, bet ne visos ministerijos tą sėkmingai daro. Matėme, kad ministerijos finansuoja projektus, kurie neturi balų ar turi jų labai mažai“, – sakė S. Rojutė.
Audito institucijos nieko padaryti negali
Audito institucijų išvados yra rekomendacinio pobūdžio ir, pasak A. Dulkio, taip dirba viso pasaulio audito institucijos.
„Mes nenorime tapti teisėsaugos institucija, tokių užtenka. Mes nori patarti, kaip keisti situaciją, tik reikia užsiauginti autoritetą, kad mes pasakytume ir mūsų klausytų“, – sakė A. Dulkys.
