Jis iki šiol buvo vienas iš dešimties partijos vicepirmininkų, taip pat buvo partijos sąrašo daugiamandatėje apygardoje lyderis (pirmas liko ir po reitingavimo), Seimo rinkimų pirmame ture sėkmingai pasirodė kaip vienmandatininkas – pateko į antrą turą.
Gruodžio 10 dieną numatoma surengti partijos kongresą, kuris turėtų išrinkti nuolatinį partijos vadovą.
R.Žemaitaitis sakė dar neapsisprendęs, ar dalyvaus nuolatinio partijos pirmininko rinkimuose. Tai jis sieja su antrojo Seimo rinkimų turo rezultatais – į jį pateko keturi „tvarkiečių“ kandidatai bei savarankiškai išsikėlęs partijos narys Raimundas Martinėlis.
„Jeigu rinkimai bus sėkmingi ir aš tikrai įrodysiu, kad gali mūsų penki Seimo nariai laimėti, tai aš tikrai sieksiu pirmininko posto“, – žadėjo R.Žemaitaitis.
Trečiadienį posėdžiavusi partijos valdyba daugiau kandidatų į laikinuosius pirmininkus nesvarstė. R.Paksas sako, kad paskyrus R.Žemaitaitį laikinuoju pirmininku rinkėjai gali labiau palaikyti „tvarkiečių“ kandidatus.
„Dabar mes turime pasidarę išėjimą į viršų, nes partijos pirmininkui buvo uždėtas stogas. Žmogus klausia – tu gali būti premjeru, išspręsti mūsų rajono ar regiono problemas? Negaliu. Šiandiem mes tą stogą nuėmėme“, – sakė R.Paksas.
R.Paksas iš „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkų atsistatydino pirmadienį, paaiškėjus Seimo pirmojo rinkimų turo rezultatams. „Tvarkiečiams“ vos pavyko įveikti rinkimų barjerą, jie surinko 5,33 proc. balsų ir užsitikrino penkis mandatus parlamente.
Keturiolika metų su keliomis pertraukomis partijai vadovavęs R.Paksas tvirtino, kad Lietuvoje nėra demokratijos, jam, kaip iš posto pašalintam prezidentui, neleidžiama dalyvauti rinkimuose, o su keliais atstovais Seime neįmanoma siekti realių pokyčių šalyje.
Pagal partijos įstatus, pirmininkui atsistatydinus iki kito pirmininko išrinkimo jo pareigas atlieka valdybos paskirtas vienas iš pirmininko pavaduotojų.
Surengti naują kongresą, per kurį būtų išrinktas naujas „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis, privalu per mėnesį.
„Tvarkiečiai“ turi apie 12,9 tūkst. narių.
