Nors „valstiečių“ ir konservatorių startinės pozicijos prieš antrąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose beveik lygios, pastarieji teoriškai turi daugiau šansų laimėti.
Pagrindiniai argumentai – rinkėjai antrajame ture tradiciškai bus mažiau aktyvūs negu pirmajame ir prie balsadėžių jų turėtų ateiti apie 30 proc. ar net mažiau. O kuo mažesnis aktyvumas, tuo geriau stabilesniu, labiau mobilizuotu elektoratu, taip pat organizaciniais resursais pasižymintiems konservatoriams.
Beje, klausimas ne į temą: ar tik ne dėl to dabar visiškai aptilo pilietiškiausi šalies veikėjai, prieš pirmąjį turą rėkdami raginę lėkti balsuoti, nes kitaip valstybė žlugs?
Grįžtant prie „valstiečių“, jų naudai gali byloti tai, kad pirmajame ture ši politinė jėga buvo tapusi pagrindiniu visų rinkėjų, kurie ieško „kažko naujo“, „nesisteminio“ ar „nepartinio“, tačiau nenori balsuoti nei už konservatorius, nei už dešinę apskritai, traukos centru.
Bet jei net nedidele persvara laimės konservatoriai, jie į koaliciją, be abejo, kvies būtent „valstiečius“, o užantyje jau laikys Liberalų sąjūdį.
Tuo metu „valstiečiai“, regis, turi didesnę manevro laisvę (nespjautų ir į socialdemokratų draugiją), o ją prarastų tik tuo atveju, jei labai smarkiai pralaimėtų antrąjį turą konservatoriams.
Pakviesti prie stalo socialdemokratai, ko gero, nusileistų „valstiečių“ reikalavimams dėl postų ir galių pasiskirstymo.
Pridėjus dar kelias paklydusias sielas, kurios liko iš „tvarkiečių“ ir „darbiečių“, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją, galima įsivaizduoti ir tokią Seimo daugumą.
Bet prieš tokią koaliciją kryžiumi gultų prezidentė D.Grybauskaitė. Mat neabejotina, kad koalicija, kurioje pirmuoju smuiku griežtų būtent konservatoriai, ir yra vienintelis D.Grybauskaitės tikslas šiuose rinkimuose.
