„Noriu atkreipti dėmesį dėl ypatingos svarbos ir poreikio
reglamentuoti Lietuvoje psichologų veiklą. Daugelis, kurie dirba ne
pirmą kadenciją Seime, žino, kad šitie projektai buvo parengti
2003 metais, 2008 metais ir Seimo narių teikiami svarstyti, tačiau
jie būdavo nesvarstomi, nes tarp pačių psichologų, kurių buvo dvi
asociacijos, buvo nesutarimų ir projektai neišvydo dienos šviesos
kaip įstatymai“, – pristatydama darbo grupės parengtą projektą
sakė Seimo narė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.
Seimo valdybos sudaryta darbo grupė dvejus metus rengė
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą.
Pagal jį, psichologu būtų laikomas asmuo, turintis
universitetinius psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro
kvalifikacinius laipsnius arba penkerių metų nuosekliųjų
universitetinių studijų psichologo diplomą, arba tam prilygintą
aukštojo mokslo išsilavinimą, arba Lietuvoje pripažintą
užsienyje įgytą išsilavinimą.
Projekte siūloma numatyti, kad psichologo praktinė veikla yra
licencijuojama. Licencijas išduotų, atsisakytų jas išduoti ar jų
galiojimą galėtų sustabdyti Lietuvos psichologų sąjunga.
Licencija būtų išduodama neterminuotam laikui.
Prarasti ją grėstų pateikus suklastotus dokumentus, padarius
psichologo praktinės veiklos klaidą, įsiteisėjus teismo draudimui
verstis psichologo praktika. Licencijos negautų asmuo, sergantis
trukdančiomis vykdyti psichologo praktinę veiklą ligomis. Jų
sąrašą sudarytų Vyriausybės įgaliota institucija.
Įstatymo projekte psichologų praktinė veikla skirstoma į
keturis sritis: klinikinę ir sveikatos psichologiją, darbo ir
organizacinę psichologiją, edukacinę ir mokyklų psichologiją bei
bendruomenės psichologiją.
Pasak R.Šalaševičiūtės, šiuo metu teisės aktai
reglamentuoja tik ugdymo psichologų ir klinikinių psichologų
darbą, tačiau visiškai nėra bendruomenių psichologų.
„Tai būtų psichologai, kurie galėtų padėti šeimoms,
vaikams krizių atveju šeimose“, – sakė ji.
Įstatymo projektą kritikavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto
pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė tvirtino, kad jo
tekstas – nenuoseklus, neišbaigtas, fragmentiškas, nesuderintas su
kitais teisės aktais.
Konservatorius Sergejus Jovaiša vylėsi, kad Psichologų
praktinės veiklos įstatymas leistų mokyklose užtikrinti šių
specialistų poreikį.
„Teko lankytis ne vienoje mokykloje ir ten arba yra psichologas,
dirbantis pusę etato, arba jo visai nėra“ – tvirtino jis.
Pasak R.Šalaševičiūtės, psichologų stygius mokyklose labiau
susijęs su finansavimo trūkumu.
„Problema ta, kad psichologai mokyklose yra finansuojami iš
mokinio krepšelio ir mokyklos administracija pati nusprendžia, ko
mokyklai labiau reikia, ar logopedų, ar specialiųjų pedagogų, ar
psichologų, ar socialinių pedagogų. Ten, kur mokyklų vadovų
požiūris yra teisingas, yra psichologai ir dirba turėdami visą
etatą“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.
Minėtam projektui Seimas šią savaitę pritarė po pateikimo,
toliau jį svarstys Seimo komitetai.