Seimas vakar priėmė prezidentės teiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma sukurti kovos su smurtu sistemą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose.
Didžioji atsakomybės dalis už naujosios sistemos veikimą guls ant mokyklų vadovų pečių, bet „Lietuvos ryto“ vakar kalbinti direktoriai apie tai galėjo pasakyti ne kažin ką arba tiesiog vengė pareikšti savo nuomonę.
„Žinau, apie ką kalbate, bet pas mus šią sritį kuruoja socialinis darbuotojas, tad negaliu komentuoti“, „Mūsų gimnazijoje su patyčių prevencijos klausimais dirba direktoriaus pavaduotoja, bet ji nuo ryto išvykusi į seminarą“, „Girdėjau, bet išsamiai komentuoti negaliu“, „Jei norite, iki rytojaus galiu perskaityti ir pakomentuoti“.
Tokius atsakymus teko išgirsti šalies gimnazijų vadovų pasiteiravus jų nuomonės apie Švietimo įstatymo pataisas.
O kai kurie direktoriai, net ir pasiūlius atsiųsti informaciją apie šį teisės aktą, suskubo teisintis, kad tikrai neturės laiko atsakyti, mat laukia kur kas svarbesnių vietinių, suprask, prasmingų ir realių, darbų sąrašas.
Sąžiningai bendrauti pratę pedagogai atvirai prisipažino, kad be būtino reikalo bent kol kas su pataisomis neketina susipažinti.
Netikėtai paaiškėjo ir tai, kad spalis – gana populiarus švietimo įstaigų vadovų atostogų laikas. Mat trijų iš vienuolikos gimnazijų, į kurias buvo paskambinta, vadovai atostogavo, o sutrikę administracijos darbuotojai prašė palūkėti, kol direktoriai sugrįš.
Po tokių pokalbių peršasi ne vienas klausimas. Gal iš tiesų mokyklose nėra tokio visuotinio smurto, apie kurį šaukte šaukia žmogaus teisių gynėjai, nugrūsdami Lietuvą į Europos atsilikėlių gretas?
O gal direktoriai naująją sistemą jau iš anksto įvertino kaip dar vieną vargą, kurį valdžia nuleido iš viršaus?
Beje, politikai dėl kovos su patyčiomis buvo gana vieningi: už įstatymo pataisų priėmimą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – nė vieno, trys susilaikė.
Visa procedūra parlamente užtruko vos kelias minutes.
Bet jau dabar galima spėti, kad į mokyklas naujoji sistema kelią skinsis ilgai ir kainuos nemažus pinigus.
Pagalba – ir smurtautojams, ir jų aukoms
* Seimas nusprendė įstatyme reglamentuoti smurto apibrėžimą: dabar jis apims tokias smurto formas kaip vaiko nepriežiūra, patyčios bei patyčios kibernetinėje erdvėje.
* Patyčios apibrėžiamos kaip psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą.
* Įstatyme numatyta, kad nemokamą psichologinę pagalbą laiku gautų ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys vaikai, o prireikus – ir mokytojai.
* Psichologinė pagalba turės būti pradedama teikti neatlygintinai nedelsiant, ne vėliau nei per 5 darbo dienas. Taip pat numatyta, kad tais atvejais, kai smurtą patyrė ar smurtavo nepilnametis, kartu su vaiku į psichologinę konsultaciją turės atvykti ir jo tėvai.
* Priimtomis pataisomis įtvirtinta, kad kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, turės pranešti ir smurtaujančio, ir smurtą patyrusio mokinio tėvams bei vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.
* Mokyklos direktorius taps atsakingas už efektyvų reagavimą į smurtą švietimo įstaigoje. Nereagavimas galės būti vertinamas kaip pareigų nevykdymas.
