Pavyzdžiui, apklausose lyderiavę socialdemokratai liko treti, o kai kurių tyrimų duomenimis žemiau nei 5 proc. riboje balansavęs Liberalų sąjūdis surinko net 9 proc. rinkėjų balsų.
Ko tikėtis antrajame rinkimų ture? Kodėl neįmanoma tiksliai nuspėti rezultatų?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Vilmorus“ vadovu, sociologu Vladu Gaidžiu.
– Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame rinkimų ture. Ką prognozuotumėte dėl aktyvumo?
– Galbūt reiktų prognozuoti pagal precedentą. 2012 m. pirmas turas – apie 50 proc., antras turas – apie 35 proc., 2008 m. irgi panašus rezultatas. Kodėl aktyvumas mažesnis, matyt, yra keletas priežasčių. Viena – daliai žmonių nebelieka balsuoti, gal jis abiejų neapkenčia, tai tiesiog neina. Antra – būna efektas, kai praeina daugiau metų po rinkimų, žmonės išsiilgsta eiti balsuoti. Jei rinkimai kas kelis mėnesius, aktyvumas visai kitas. Neseniai buvo rinkimai, žmonės išsakė savo balsą. Galbūt nėra tokio linksmumo, rinkimai buvo gana nuobodoki pirmo turo, o dabar visai apnyko.
Ko tikėtis antrajame rinkimų ture?
– Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmame rinkimų ture balsavo beveik 38 proc. jaunų žmonių. Aktyvumas išaugo bene dvigubai, palyginti su 2012 m., kuomet balsavo tik 18 proc. jaunuolių. Kaip Jūs tai aiškinate? Kaip jaunimas gali elgtis antrajame ture?
– Matyt, buvo pasinaudota socialiniais tikslais ir technologijomis. Ir kitose šalyse buvo neregėti efektai, arabų šalių revoliucijos – Egiptas, Tunisas, daug kur balsavo dėl socialinių tinklų, žmonės kartu sueina ir tai padaro. Pirmą kartą Lietuvoje įvyko toks flashmob'as Vilniuje. Tai labai perspektyvus, gražus, madingas dalykas.
Susiję straipsniai
– Ar tai vienkartinis reiškinys ar savotiška revoliucija įvyko ir to galima tikėtis vėliau rinkimuose?
– Kiek žiūriu Facebook'e, nematau energingų kvietimų, kaip prieš pirmą turą, bet galima tikėtis, kad jaunimas bus pakankamai aktyvus. Jei būtų internetinis balsavimas, jaunimas ir užsienis, turbūt, dominuotų.
– Antrajame rate 68 apygardose susirems 136 kandidatai. 42 konservatoriai, 40 „valstiečių“, 21 socialdemokratas, 12 liberalų, 5 „darbiečiai“, 4 „tvarkiečiai“, 5 patys išsikėlę kandidatai ir 7 kitų partijų atstovai. 2012 m. po abiejų turų geriausiai vienmandatėse sekėsi socialdemokratams, po to – Tėvynės sąjunga, Darbo partija rinko mažiau, o šiais metais visai iškrito iš rinkimų ir turi 5 kandidatus vienmandatėse. Ar čia yra tendencijos?
– Bijočiau pasakyti. Galima iš vienų rinkimų nustatyti kokį dėsnį, bet viskas gali pasikeisti, nes rinkimų prigimtis vienmandatėse yra visai kitokia, nei daugiamandatėse. Mažesnėse apygardose, tarkim pajūryje, lemia ne partijos pavadinimas, o konkretus žmogus – ar jis geras gydytojas, o gal jo tėvelis mokytojas geras buvo, o gal tas kyšį davė. Tie dalykai gali nulemti, o priklausomybė partijai kartais gali būti visiškas atsitiktinumas. Didžiulėse apygardose – Vilniuje, Kaune lemia priklausomumas partijai ir kiti dėsningumai.
– Socialdemokratai po pirmojo turo kalbėjo, kad tikisi, kad būtent antrajame ture jie susirankios mandatus ir pasididins jų skaičių Seime. Kaip gali elgtis socialdemokratų rinkėjai antrajame ture?
– Bent jau nepanašu, kad socialdemokratai kunkuliavo baisinga energija ir prieš pirmą turą, ir prieš antrą. Atrodo, kad daug dalykų darė, kad atvirkščiai, nelaimėtų, pasitrauktų. Kad ir Darbo kodeksas. Žinant, kad jis labai nepopuliarus, gal neteisingai žmonės apie jį galvoja, yra neinformuoti, vis vien iki pat pabaigos, paskutinės akimirkos nešė tą nepopuliarų dalyką.
– Šaudė sau į koją.
– Į galvą, turbūt, šaudė, kaip reta.
– Jei žiūrėtume nepopulistiškai, protingas rinkėjas gal įvertintų, kad partija bando kažką pakeisti. Gal tai parodo rinkėjų balsavimo tendenciją, kad jie populistiniais pažadais labiau tiki, negu rimtais projektais?
– Gali būti, kad Darbo kodeksas yra labai išmintingas ir be galo naudingas Lietuvai, bet tą reiktų pasakyti. Nėra dalykų, kurių negalima suredaguoti iki žmogaus mąstymo. Fizikoje bet kurią reliatyvumo teoriją galima išaiškinti, jei aiškintojas gabus.
– Yra labai daug apygardų, kuriose antrajame ture susirungs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas su konservatoriumi, o trečioje vietoje liko socialdemokratų atstovas. Kaip gali balsuoti socialdemokratų rinkėjas? Ar jis neateis, ar staiga balsuos už konservatorių?
– Duomenys, kuriuos turėjome ir pavasarį, ir rugpjūčio mėnesį pagal partijų artumą rodo, kad socialdemokratams arčiausi valstiečiai-žalieji. Taip pat ir Tėvynės sąjungoje – ne socialdemokratai, o liberalai ir valstiečiai-žalieji.
– Jei socialdemokratas ir valstietis? Kaip tada gali būti?
– Valstiečiai turi savybę, kad jie traukia iš visur, jie yra neutralūs, nekonfliktiški, bent jau buvo iki rinkimų. Jie turi totalinį patrauklumą.
– Kaip Jūs jį aiškinate? Ar patrauklus lyderis, kovojantis prieš alkoholizmą Lietuvoje, ar S. Skvernelio fenomenas tebeveikia?
– Čia yra daug dalykų. Jie praktiškai nepuola tyčiotis iš kitų elektorato. Jie nekonfliktiški, žmonėms tai patrauklu. Gal tai neteisinga iš politologinio taško, bet ekspertų vyriausybė, ekspertai, ne partiniai irgi yra labai populiarūs dalykai.
Nemanyčiau, kad čia dėka viešųjų ryšių proto bokštų, čia sveikas protas, jie jaučia, ko žmonėms reikia ir tuo pasinaudoja. Yra S. Skvernelio žavesys, gal ne visai racionaliai suprantamas, bet faktas, kad jis, būdamas policininku, buvo aplenkęs Lietuvos prezidentę.
– Kaip aiškinate tai, kad rinkėjai liberalų nenubaudė?
– Liberalus jie nubaudė. Pagal apklausas jie ėjo aukštyn, buvo kažkieno viltis, birželio mėnesį kritimas, o liepą atsistatė iki 9-10 proc. Rugsėjo pradžioje antras smūgis – buvęs lyderis pradėjo eiti per televizijas ir aiškinti ne visai aiškius ir suprantamus dalykus, atgaivino žaizdas.
– Pirmas turas parodė, kad jie gavo 8 mandatus, be to, yra 12 liberalų, kurie kovos vienmandatėse. Buvo kalba, kad apskritai 5 proc. barjero neperžengs. Reiktų suprasti, kad rinkėjai pasigailėjo?
– Taip. Birželio mėnesį buvo absoliutus šokas, bet toje partijoje yra ne vienas žmogus, Klaipėdoje praktiškai išvis nenukentėjo liberalų reitingas.
– Trumpa rinkėjų atmintis ar gailestingumas? Kaip jiems gali klostytis situacija vienmandatėse?
– Buvo emocingas šokas, jie prarado pusę to, ką turėjo. Darbo partijos elektoratui, nežiūrint teismų, reikėjo labai daug iki dabartinės padėties. Per praeitus rinkimus jie daugiamandatėse užėmė pirmą vietą nežiūrint teismų, ten kitas elektorato tipas. Čia – toks emocingas. Jie buvo pasmerkti baisiausiam, bet dėka visų kitų žmonių, nes čia didžiulė sistema, plati ideologinė platforma, sugrįžo.
– „Lietuvos ryte“ skelbtos apklausos, darytos prieš rinkimus, rodė, kad rinkimus turėtų laimėti socialdemokratai, antri būtų valstiečiai-žalieji, treti konservatoriai. Darbo partija patektų į Seimą, Tvarka ir teisingumas nepatektų, o Liberalų sąjūdis tesurinktų nepilnus 3 proc. balsų. Reiktų suprasti, kad sociologinės apklausos meluoja? Nes rezultatas visai kitoks.
– Tai apklausos rezultatas, bet tai ne prognozė. Mėnuo iki rinkimų buvo aišku, kad trys partijos bus lyderiai.
– Šios apklausos galėjo socialdemokratams pakišti koją. Jie ramiai laukė rinkimų, galvodami, kad viskas užsitikrinta.
– Daugelis ekspertų sakė, kad socialdemokratų reitingas užaukštintas dėl to, kad jie yra pirmoje vietoje sąraše anketose. Tai ir rinkos tyrimuose pritraukia, tuos skaičius reiktų rotuoti. Lyginant su Tėvynės sąjunga – jų elektoratas žymiai pasyvesnis, tai galima matyti empiriškai.
– Kai užduodate klausimą dėl rinkimų, klausiate, ar eis balsuoti. Jei žmogus pasako, kad neis, kodėl jo nuomonė užskaitoma? Gal metodika ne visiškai teisinga?
– Yra duomenų pateikimo būdai, kai pateikiama, už ką balsuoti: nežinau, nebalsuosiu ir neatsakė. Reiktų atmesti tuos, kurie nežino ir neatsako, palikti tuos, kurie ateina prie urnos. Tokių žmonių yra maždaug 650, paprastai juos ir skaičiuojame. Komentuodamas kalbu tik apie tuos, kurie ateina balsuoti.