Lemiamas mūšis dėl Seimo: kur tikėtis įdomiausių dvikovų?

Sutrikę ir politikos apžvalgininkai: tokia neapibrėžta situacija po pirmojo turo gal dar nebuvo susiklosčiusi per visą atkurtos nepriklausomybės laiką.

Vis dėlto portalas lrytas.lt, pasitelkęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekaną Algį Krupavičių, apžvelgė įdomiausių dvikovų lauką, kuriame sekmadienį vyks lemiamos grumtynės dėl Seimo nario mandato. Nemažai apygardų, kuriose kandidatus skiria vos kelios dešimtosios procento. Pergalę ar pralaimėjimą gali lemti vienas balsas.

„Valstiečių“ ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLK) pozicijos po pirmojo turo – beveik lygios. Konservatorių kandidatai pirmauja 21-oje rinkimų apygardoje. LVŽS kandidatai – 20 apygardų. Tiesa, konservatoriai pagal vienmandačių apygardų rezultatus jau turi pranašumą prieš „valstiečius“: Ingrida Šimonytė Vilniaus Antakalnio apygardoje jau laimėjo, pelnė per 50 proc. balsų. Socialdemokratai, 4 metus buvusi valdančioji partija, pirmauja devyniose apygardose.

Ar iš rinkėjų politinių simpatijų ir antipatijų spektro įmanoma nuspėti, kurie kandidatai turi daugiausia galimybių laimėti antrojo turo dvikovas? Ar įmanoma dėlionė, spėjimas, kam atiteks trečioje, ketvirtoje vietose atsidūrusių kandidatų rinkėjų balsai?

„Tokia dėlionė įmanoma, tačiau su didelėmis išlygomis. Rinkėjai kandidatų, kurie nepateko į antrąjį turą, balsuoti antrąkart eina neaktyviai. Atėję renkasi arba pagal politinį spektrą, ideologiją, jiems artimesnės partijos kandidatus arba pasirinkimą lemia kandidatų asmenybės, per pirmąjį turą nebalsavusių, bet ateisiančių į antrąjį turą rinkėjų orientacijos, atsitiktiniai veiksniai.

Renkamasi ir pagal mažiausio blogio principą. Bet jeigu liko rungtis panašios politinės pakraipos partijos, nuspėti dvikovos baigtį sunku, nes nepatekusiųjų į antrąjį turą kandidatai dažniausiai iš viso neateina į rinkimus“, – aiškino politologas A.Krupavičius.

Reikalas ypač slidus, jei dėl mandato kovoja politikos naujokai, mažiau žinomos asmenybės, o skirtumas tarp jų – labai mažas.

Tokia situacija susiklostė „tvarkiečio“ Kęsto Komskio tėvonijoje – Jurbarko ir Pagėgių apygardoje. Pats K.Komskis su trenksmu iškrito iš rinkimų vežimo – atsidūrė penktoje vietoje (surinko 12,3 proc. balsų). Kam šie balsai atiteks – 18,58 proc. surinkusiam konservatoriui Daivarui Rybakovui ar liberalui Ričardui Juškai?

Reikia turėti omenyje, kad socialdemokratas Bronius Pauža čia gavo 18 proc., „valstietis“ Antanas Kliunka – per 16 proc.

Ir vienos, ir kitos partijos rinkėjų balsai būtų riebus kąsnis abiem antrojo turo sulaukusiems kandidatams. Kuris jų, liberalas ar konservatorius, gali tikėtis iškritusių iš žaidimo socialdemokrato ir „valstiečio“ rinkėjų balsų?

„Tai tipinė situacija, kai nepatekusių į rinkimų antrąjį turą kandidatų rinkėjų dauguma antrąkart prie urnų neateis. LVŽS rinkėjai turėjo išgirsti R.Karbauskio balsą, paskelbusį, kad į koaliciją su liberalais neis. Socialdemokratų rinkėjams ir liberalų, ir konservatorių kandidatai – vienodai nepriimtini.

Apskritai po R.Karbauskio pareiškimų mažai tikėtina, kad buvę LVŽS rinkėjai dvikovose paremtų liberalus, ir atvirkščiai. Socialdemokratai „valstiečių“ balsų gali tikėtis, LVŽS išlikusieji socialdemokratų rinkėjų paramos – irgi. Tačiau perspėju: tikėtis su išlygomis, reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius“, – sakė profesorius A.Krupavičius.

Sudėtinga sumodeliuoti galimus rezultatus Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje, kur rungiasi skandalingai apie Sausio 13-osios įvykius kalbėjęs Algirdas Paleckis ir konservatorė Monika Navickienė. Jų rezultatas po pirmojo turo – apylygis (23,94 proc. už A.Paleckį, 23,85 proc. – už M.Navickienę).

Galima būti tikriems, kad už liberalą Žydrūną Savicką balsavę 11,5 proc. rinkėjų atiduos balsus konservatorei. Bet kiek sekmadienį ateis rinkėjų, šioje apygardoje balsavusių už LVŽS kandidatą (10 proc.)? O kam atiteks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjų (11,5 proc.) balsai? Ar jie apskritai ateis balsuoti – pastebėta, kad LLRA rinkėjai, jei jų kandidatas pralaimi, praranda susidomėjimą rinkimais.

Tačiau net ir nemažai nuo varžovo atitrūkęs pirmūnas dar neturėtų būti užtikrintas, kad laimės antrąjį turą: būtent dėl sunkiai nuspėjamo pralaimėjusių kandidatų rinkėjų elgesio.

Premjeras Algirdas Butkevičius dar neturėtų sėdėti sudėjęs rankų, nors Vilkaviškio rinkimų apygardoje užsitikrino 39,22 proc. balsų, jo varžovas LVŽS kandidatas Kęstutis Smirnovas – 29,46 proc. balsų.

Tačiau po pirmojo turo už borto likę aršiausi socialdemokratų kritikai konservatoriai ir liberalai irgi sukaupė šiokį tokį kapitalą – atitinkamai 11 ir 10 proc. balsų. Sunku patikėti, kad liberalų ir konservatorių rinkėjai atiduos balsus socialdemokratų vadui. Bet ar atiduos „valstiečiui“?

„Galimybių laimėti šią dvikovą daugiau turi A.Butkevičius. Tai, kad jo vadovaujama partija nesėkmingai pasirodė rinkimuose, jam – minusas. Vis dėlto pranašumas tas, kad Vilkaviškio apygardoje jis yra laimėjęs ne vienus rinkimus. Žmonės jį geriau pažįsta nei jo varžovą, jau nekalbu apie tai, kad A.Butkevičius – premjeras. Daug lems paties A.Butkevičiaus aktyvumas šiomis dienomis. Jeigu jis, tarkime, aplankys vieną kitą vilkaviškiečių šeimą, paspaus ranką – tai suveiktų efektingiau, nei ranką paspaustų mažai žinomas K.Smirnovas.

Atkreipkime dėmesį, kad rinkėjų aktyvumas pirmojo turo metu Vilkaviškio apygardoje buvo labai menkas, – 47 proc. Jei socialdemokratai sugebės pritraukti į savo pusę nebalsavusius rinkėjus, A.Butkevičius laimės“, – padėtį Vilkaviškio apygardoje komentavo politologas A.Krupavičius.

Aukštaitijos apygardoje LVŽS atstovė Guoda Burokienė surinko 29,49 proc. balsų ir gali tikėtis nors dalies rinkėjų, balsavusių už socialdemokratų kandidatą (21,3 proc.), palaikymo. Tai jai padėtų įveikti konservatorių žvaigždę Rasą Juknevičienę.

Buvusi krašto apsaugos ministrė šįkart pasirinko netinkamą apygardą. Kauno Žaliakalnio apygardoje ji ne kartą laimėjo, kaip sakoma, pasišvilpaudama. Šiaurės Aukštaitija – ne tas regionas, kuriame konservatorius nešioja ant rankų. Net jei pakelia, tai dažniausiai tik tam, kad tėkštų į balą.

Darbo partija (DP) patyrė krachą daugiamandatėse apygardose, tačiau vienmandatėse apygardose su varžovais dar surems ietis trys Viktoro Uspaskicho politiniai palikuoniai.

DP veisykloje, Kėdainių apygardoje, prieš save iškėlusį Darių Kaminską (21,7 proc.) pirmauja žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė (27,7 proc. balsų).

Bet ar nepersvers svarstyklių už TSLK kandidatą balsavusių 13 proc. kėdainiškių balsai? Juk konservatorių šalininkams Darbo partija dar klaikesnė pabaisa nei socialdemokratai. O ko šie kandidatai gali tikėtis iš „valstiečių“ rinkėjų, už LVŽS kandidatą atidavusių irgi 13 proc. balsų?

„Daugiau galimybių turi V.Baltraitienė. Jau vien dėl to, kad D.Kaminskas – buvęs DP narys. Konservatorių, liberalų šalininkų akyse jis nėra tikras V.Baltraitienės varžovas. Dešiniųjų šalininkai Kėdainiuose, labai tikėtina, iš viso nebalsuos antrajame ture“, – spėjo A.Krupavičius.

Išbandyti jėgas antrajame ture turės ir griežtomis tiesomis pagarsėjusi Vilniaus miesto tarybos narė ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji atstovauja „Lietuvos sąrašui“ ir Vilniaus Žirmūnų apygardoje pirmauja (23,19 proc. balsų) prieš konservatorių veteranę Viliją Aleknaitę-Abramikienę (20,94 proc.).

Konservatorės arsenale – 21 proc. šioje apygardoje kandidatavusio liberalo Šarūno Gustainio palaikytojų balsų. O A.Maldeikienė gali tikėtis už socialdemokratų kandidatą balsavusių 9 proc. balsų.

Vis dėlto tai tik matematinės dėlionės. Nežinia, ar sekmadienį prie urnų ateis žirmūniškiai, nebalsavę pirmojo turo metu, ir už ką jie balsuos. Taigi rėžti tiesmukas kalbas iš Seimo tribūnos A.Maldeikienė tikrai turi galimybių.

Politologo Lauro Bielinio nuomone, antrojo turo metu prie urnų ateis mažiau rinkėjų.

„Pirma, taip dažniausiai būna per rinkimus. Antra, politikų agitacija tapo vangi, nors labai aktyvi ji nebuvo ir prieš pirmąjį turą“, – teigė politologas.

L.Bielinio manymu, balsuoti už išlikusius antrojo turo dvikovose kandidatus tradiciškai aktyviai ateis konservatorių rinkėjai, gana aktyvūs bus socialdemokratų šalininkai, gelbėdami į keblią padėtį patekusią partiją, o nepritariantys nei kairiesiems, nei dešiniesiems, tikėtina, parems „valstiečius“.

Taigi tie lemtingose dvikovose išlikę politikai, kuriuos skiria vos kelios dešimtosios procento, visiškai priklausomi nuo atsitiktinumo.

Tarkime, sekmadienį nespės iki 20 valandos į savo apygardą grįžti tūlas tarptautinių vežimų vilkiko vairuotojas, užsnūs namų šeimininkė, žiūrėdama serialą „Moterys meluoja geriau“, ir kažkuris kandidatas, per plauką buvęs nuo pergalės, 4 metus užtikrintą gerą darbą su didele alga matys kaip savo ausis. Menkas atsitiktinumas visas gėrybes sukraus varžovui.

O štai pirmojo turo lyderiai konservatorių vedlys Garbrielius Landsbergis ir „valstiečių“ vadas Ramūnas Karbauskis jau gali būti užtikrinti pergale vienmandatėse apygardose.

G.Landsbergis Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje pirmauja 40,20 proc. balsų prieš LVŽS kandidatę žurnalistę Audronę Jankuvienę (14,5 proc.), R.Karbauskis Kauno Šilainių apygardoje gavo 41,36 proc. balsų, o jo varžovas konservatorius Rimantas Jonas Dagys – 20 proc.

Nesvarbu, kaip pasiskirstys kitų partijų kandidatus rėmusių rinkėjų balsai, šie politikai pasmerkti pergalei.

Jei neatsitiks kas nors ypatinga.