Šią savaitę jos ir Norvegijos gynybos ministerijos atstovai
pasirašė techninį susitarimą dėl NASAMS sistemų komponentų ir
raketų įsigijimo iš norvegų kariuomenės.
Susitarime apibrėžtos sąlygos ir šalių atsakomybės dėl
NASAMS komponentų pirkimo ir pardavimo bei paramos, kurią Norvegija
teiks Lietuvai vystant vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus.
„Mes dabar įsigijame Norvegijos kariuomenės perteklinę
įrangą ir ją modernizuojame. Tai bus ne pirma ir ne antra
NASAMS versija, nes po modernizacijos tai bus NASAMS 3, pati
naujausia modifikacija“, – BNS penktadienį sakė Krašto apsaugos
ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius
pulkininkas Darius Užkuraitis.
Tęsdama vidutinio nuotolio oro gynybos projektą, vėliau
ministerija įsigys kitus NASAMS sistemos komponentus – radarus ir
ugnies valdymo centrus. Vėliau visi komponentai bus integruojami į
vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti
ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti antžeminius padalinius apie oro
grėsmę ir, esant būtinybei, naikinti taikinius.
Pasak D.Užkuraičio, radarus ir ugnies valdymo centrus Lietuva
įsigis iš juos gaminančios bendrovės „Kongsberg“, o ne
Norvegijos kariuomenės. Pulkininkas teigė, kad ši bendrovė ir
modernizuos iš norvegų kariuomenės Lietuvos įsigijamas sistemas.
Jomis bus aprūpintos dvi Oro gynybos bataliono baterijos –
kuopų atitikmenys. Tai neleis virš Lietuvos įkurti vadinamosios
neskraidymo zonos, o sistemos bus dislokuojamos prioritetiniuose
rajonuose, kuriuos nustatys kariuomenės vadovybė.
„Jų dislokavimas yra operacinio sumanymo dalis ir kariuomenės
vadas, turėdamas tokį instrumentą, nuspręs, kokį rajoną, kokius
objektus jam reikės apsaugoti pirmiausia“, – sakė D.Užkuraitis.
Anksčiau skelbta, kad vidutinio nuotolio priešlėktuvinės
gynybos projektas gali būti bendrai vystomas visose trijose Baltijos
šalyse. Pulkininkas teigė, kad nors jos nevykdys bendro
NASAMS įsigijimo, galimybėmis pirkti šias sistemas domisi ir
Latvija bei Estija.
„Latviai tikrai derasi su norvegais. Nedaroma šio įsigijimo
kaip vieno projekto, tačiau koordinaciją vykdome ir galbūt ir
Latvija neužilgo paskelbs apie savo ketinimus. (...) Estija labai
domisi šiuo projektu, dabartinėje finansinėje perspektyvoje jie
sakė, kad nėra pasiruošę realizuoti projekto, tačiau svarstant
prioritetus ateityje toks arba panašus projektas yra vienas iš
kandidatų, kur gali būti nukreiptos investicijos“, – kalbėjo
D.Užkuraitis.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio
priešlėktuvines sistemas, todėl įsigijus vidutinio nuotolio
sistemas kariai priešininko lėktuvus galėtų pasiekti kelis kartus
toliau.
Lietuva daugiau ginkluotės įsigija ir gynybos biudžetą didina
reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.