Ministras susitiko su Pabėgėlių priėmimo centro gyventojais ir šios įstaigos direktoriumi Robertu Mikulėnu. L.Linkevičius išklausė pabėgėlių, domėjosi susiklosčiusia situacija, ragino juos neišgąsti dėl pavienio išpuolio – tai jokiu būdu nėra visos šalies rodiklis.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai atvežė į Ruklą pabėgėliams šiltų kojinių, obuolių sulčių, vaisių, lietuvišks atributikos.
„Labai gaila, kad įvyko toks išpuolis, bet tai – tik pavienis atvejis. Chuliganų, deja, yra visur“, – pareiškė ministras, bendraudamas su pabėgėliais. Jis patikino, jog bijoti Lietuvoje gyventi neverta. Į susitikimą su L.Linkevičiumi atėjo apie 40 sirų, irakiečių, libaniečių ir kitų tautybių pabėgėlių. Nuo chuliganų nukentėjusios sirė ir irakietė į susitikimą neatvyko, nors ministras pageidavo su jomis pabendrauti.
L.Linkevičius domėjosi pabėgėlių gyvenimo sąlygomis, klausė, ar jie norėtų likti Lietuvoje, ar bendrauja su vietos gyventojais, ar vaikai lanko mokyklą. Pabėgėlis iš Sirijos Mohamadas Ali Abdallahas papasakojo, kad nuo jo 13-metės dukters mokykloje norėta nuimti skarelę – taip negražiai išdykavo Ruklos gyventojų vaikai. Tai įvyko prieš kelias savaites.
„Duktė nešioja skarelę pagal mūsų papročius, ir labai skaudu, kai papročiai negerbiami. Jei įvyktų incidentas religiniu pagrindu, ar apginčiau šeimą. Jei aš su šeima išvyksiu iš Lietuvos, tai tik todėl, kad čia negerbiama religinė laisvė“, – kalbėjo musulmonas.
Mergaitė pasakojo, jog lietuvių mokykloje neturi daug draugų.
Mohamadas Ali Mogdadas atskleidė, per kokius vargus jam teko bėgti jūra iš Sirijos. Iš pradžių jis pasiekė Turkiją, o paskui Europos Sąjungą. Jo šeima liko karo drąskomoje Sirijoje, ir vyras deda visas pastangas, kad jie galėtų atvykti į Lietuvą, tačiau iškilo problemų.
„Reikėtų kalbėtis su vaikais, pamokyti, kad taip nesielgtų su bendraamžiais iš pabėgėlių šeimų. Šioms šeimoms yra labai sunku, jos patyrė karo baisumus ir kitas negandas“, – kalbėjo L.Linkevičius.
„Mes norime bendrauti su Lietuvos gyventojais, bet jie nenori mūsų priimti. Pavyzdžiui, sveikinamės, bet į sveikinimus niekas neatsako. Gatvėse ar parduotuvėse jaučiame piktus žvilgsnius“, – tvirtino siras Belalas Bitaras.
Pabėgėliai tvirtino norintys pasilikti Lietuvoje, bet egzistuoja būsto, trumpos pašalpų mokėjimo trukmės problemos (jos mokamos pusę metų), menkas darbo užmokestis.
L.Linkevičius atkreipė dėmesį, jog Lietuva nėra tarp turtingiausių Europos Sąjungos šalių, todėl ir pašalpų dydis nėra toks didelis, kaip kai kuriose kitose valstybėse.
„Tiems, kurie norės integruotis, bus sudarytos visos galimybės. Čia galima padoriai gyventi. Norime nuoširdžiai jums padėti – tiek, kiek gali mūsų valstybė. Linkiu jums visiems sėkmės“, – gausiai susirinkusiems pabėgėliams kalbėjo L.Linkevičius.
Puikaus įsiliejo į Lietuvos gyvenimą pavyzdys – 39 metų libanietis Hichamas Ibrahimas, Rukloje esančiame pabėgėlių priėmimo centre įsikūręs dar 1997 metais. Nepriekaištingai lietuviškai kalbantis ir rašantis vyras vėliau persikėlė gyvento į Vilnių, kur skandinavų įmonėje dirbo projektų vadovu. Šių metų vasarį jis pradėjo dirbti Pabėgėlių priėmimo centre vertėju, vertėjavo ir penktadienį įvykusiame susitikime su ministru L.Linkevičiumi.
Dviem jauniems chuliganams trečiadienio vakarą užpuolus užsienietes, einančias iš prekybos centro „Norfa“ į Pabėgėlių priėmimo centrą, Rukloje tvyrojo nerami nuotaika.
Sirės ir irakietės tautiečiai drauge su keliomis dešimtimis kitų pabėgėlių norėjo čia pat ieškoti skriaudikų, tačiau policijos pareigūnams juos pavyko nuraminti.
Užpuolikai sulaužė sirės akinius, nuplėšė skarelę, apstumdė moteris, tąsė jas už drabužių.
„Abi moterys siaubingai sukrėstos. Jos atrodė palaužtos“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Pabėgėlių priėmimo centro socialinė darbuotoja Kristina Petronienė.
Pabėgėlių priėmimo centro direktorius R.Mikulėnas papasakojo L.Linkevičiui, jog pagėbėliai norėjo surengti vendetą užpuolikams, bet incidentą pavyko operatyviai numalšinti.
„Man skambino kariškiai ir klausė, ar nereikia pagalbos. Pasakiau, kad patrankų dar nereikia“, – šyptelėjo R.Mikulėnas.
Rukloje šiuo metu gyvena maždaug 185 pabėgėliai. Ne tik chuliganų aukos, bet ir kitos Pabėgėlių centre gyvenačios moterys nuo šiol bijo išeiti į gatvę net šviesiu paros metu.
Vietos gyventojai lietuviai savo ruožtu būgštauja, kad išpuolis nepaskatintų pabėgėlių griebtis keršto akcijų.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti Ruklos gyventojai tvirtino, jog yra nusiteikę tolerantiškai pabėgėlių atžvilgiu. Jų žodžius patvirtina ir nusikaltimų statistika – iki trečiadienio išpuolio paskutinį kartą pabėgėliai buvo užpulti prieš 8 metus. Tuo metu nuo chuliganų nukentėjo čečėnai.
Pasak R.Mikulėno, šaukštas deguto gali pagadinti medaus statinę.
Visuomenė raginama būti tolerantiška, gerbti karo ir kitų negandų į Lietuvą nublokštus žmones.
Sirės ir irakienės skriaudikai penktadienį po pietų dar nebuvo surasti, policija tęsia jų paiešką. Už viešosios tvarkos pažeidimą jiems gresia iki dviejų metų nelaisvės.
