Tai – būtina. Juk šie už virvučių tampomi agentai pastebi net menkiausias valstybėje esančias negeroves. Kad ir Geležiniu Žmogumi vadinamo triatlonininko V.Urbono „aferas“.
Kokie nors Finansinių nusikaltimų tyrimų tarybos (FNTT) ar Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inspektoriai būtų tik pasijuokę ir skyrę baudą už tai, kad sportininkas pamiršo į klubo apskaitą įtraukti 5 tūkst. litų (dabar – 1449 eurus) paramos. Užtat STT smarkluoliai pasiraitojo rankoves, atliko kratas, prigriebė net vestuvinį žiedą.
Trejus metus tampytas „nusikaltėlis“ buvo priverstas maitintis antidepresantais ir, užuot perplaukęs ežerą Nepale, lankytis apklausose, kol Aukščiausiasis teismas galiausiai jį išteisino.
Sudėkime vien visų instancijų teismo išlaidas ir netiesioginę žalą Lietuvai, kurios vardą galėjo daugybę kartų išgarsinti V.Urbonas. Susidarytų šimtus kartų daugiau nei 1449 eurai. O kiek išleido STT tokį svarbų tyrimą atliekantiems darbuotojams ir visokiausioms ekspertizėms, lieka agentų ir sočiai juos peninčios valstybės paslaptis.
Paslaptis ir tai, koks teisėjas ir kodėl išdavė ir pratęsdavo leidimus sekti Seimo narį V.Matuzą. Gal ir dėl to, kad visuomenė nebūtų šokiruota, jog politikas buvo sekamas be pagrindo, – juk tik po trejus metus trukusio pokalbių klausymosi jam buvo iškelta V.Urbono lygio byla.
Taip jau anksčiau buvo nutikę vienam Šiaulių aplinkosaugos vadovų: iš niekur nieko STT ėmė klausytis pokalbių, kol tas prasitarė apie siaubingą nusikaltimą – sūnaus automobilio baką pripildė už valdiškus pinigus.
Išskrido aplinkosaugininkas iš kėdės, tačiau ji neliko tuščia – ten kaipmat klestelėjo į pensiją jau išėjęs Šiaulių STT skyriaus vadas. O nuostabiai šią operaciją atlikęs jo įpėdinis buvo paaukštintas ir tapo visos STT direktoriaus pavaduotoju.
Štai taip ir plečiasi mūsų valstybėje kita valstybė, kuriai išlaikyti reikia vis daugiau lėšų iš biudžeto.
„Lietuvos rytas“