Estijos ir Lietuvos vadovių susitikime – kalbos apie Rusijos karinę agresiją

Prezidentės komentavo žiniasklaidos pranešimus apie Baltijos jūroje Rusijos galbūt dislokuojamus branduolinį ginklą galinčius gabenti laivus.

„Jei tokia situacija pasitvirtintų, tai demonstruoja tik vieną: eskalacija tarp Rytų ir Vakarų yra demonstratyviai didinama“, – žurnalistams teigė Lietuvos prezidentė, pažymėdama, kad oficialiai ši informacija dar nėra patvirtinta.

Britų naujienų portalas express.co.uk, remdamasis gynybos šaltiniais Briuselyje dar antradienį informavo, kad į Baltijos jūrą Rusija gali siųsti laivų grupę, tarp kurių – du laivus, apginkluotus branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr-NK“. Apie šios ginkluotės dislokavimą skelbiama ir Rusijos žiniasklaidoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priminė, jog jau anksčiau kalbėdama apie pratyboms Karaliaučiuje dislokuotus raketų kompleksus „Iskander“, su kuriais taip pat galima naudoti branduolines galvutes, tokius Rusijos veiksmus pavadino „atvira agresijos demonstracija ne tik prieš mūsų regioną ar Baltijos šalis“.

„Be jokios abejonės, tai ne prieš Baltijos šalis nukreipta, o prieš Europos sostines“, – teigė prezidentė. – Tai – demonstratyvus įtampos tarp Rytų ir Vakarų kėlimas, ką Baltijos šalys jau seniai konstatavo. Kasdien tai darosi vis labiau akivaizdu“.

Vilniuje viešinti Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Rusiją pavadino „nuspėjamai nepatikima kaimyne“, kurios negalima ignoruoti. Savo ruožtu D.Grybauskaitė perfrazavo kolegės mintį sakydama, kad Rusija „nuspėjamai nenuspėjama kaimynė“.

Estijos vadovė sako, kad Baltijos šalims būtina tęsti bendradarbiavimą su NATO, siekti Europos vienybės saugumo klausimuose bei pozicijoje Rusijos atžvilgiu, „net jei nematome greito efekto“.

„Minsko susitarimai lieka neįgyvendinti, kasdien, kas savaitę vyksta naujų konfliktų eskalacija, matome pasibaisėtiną humanitarinę situaciją, kurią lėmė Sirijos konfliktas – visa tai daro rusai. Negalime į tai nekreipti dėmesio, privalome apie tai kalbėti. Ir turime būti dėkingi Europos partneriams, kad jie remia mūsų pozicijas“, – teigė Estijos prezidentė.

Ji sveikino Lietuvą sėkmingai judant prie 2 proc. nuo BVP finansavimo gynybai, o šauktinių grąžinimą vadino „drąsiu sprendimu“, sakydama, kad Estijoje galiojantis visuotinio karinio šaukimo pavyzdys leidžia matyti, „kaip tai leidžia tautai jaustis saugiai, taip pat rodo norą ginti šalį“.

„Tai yra pirmoji atraminė NATO kolona: turite būti pasirengę apsiginti patys ir tuomet tikėtis pagalbos iš savo sąjungininkų“ – teigė prezidentė.

„Turime tęsti bendradarbiavimą su NATO partneriais diskutuodami, kas turi būti dar atlikta norint užsitikrinti, kad mūsų atgrasymo galimybės yra pakankamos“, – pridūrė ji.

Pastaruoju metu vėl paaštrėjus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl jos veiksmų Sirijoje, Europos lyderiai užsimena apie galima naujų sankcijų Rusijai įvedimą. Nerimą Vakarams kelia ir veiksmai Karaliaučiuje, kur, kaip tvirtino Maskva, pratyboms prieš kelias savaites buvo dislokuoti branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų kompleksai „Iskander „.

Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija taip pat informavo apie laivų grupę, kuri iš Šiaurės jūros išplaukė į Viduržemio jūrą turėdama tikslą prisijungti prie pajėgų, vykdančių bombardavimus Sirijoje. Agentūra „Reuters“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais NATO, skelbė, kad į Siriją pajudėjo ir didžioji dalis Baltijos jūros laivyno.

Rusijos kariuomenė praėjusį ketvirtadienį pranešė apie karines pratybas netoli savo vakarinės sienos, kuriose taip pat dalyvavo daliniai, apginkluoti minėtomis balistinėmis raketomis „Iskander“.