Po pirmojo rinkimų turo konservatorių lyderiai matė tokią koaliciją, kurioje jie tikėjosi dirigento vaidmens. Jaunimo aktyvumas per rinkimus, nuo permainų ištroškusių internautų lūžtantys socialiniai tinklai dešiniesiems sukūrė iliuziją, kad mandatų dauguma Seime – jų kišenėje.
Dviejų savaičių svajonės apie pergalės laurus konservatoriams atsiėjo brangiai. Jie laimėjo 31 mandatą, 2 mandatais mažiau nei 2012 metais, kai baigė kadenciją. Kaip baigusiai kadenciją valdančiajai, ir dar krizės metu, partijai tai – labai neblogas rezultatas.
„Konservatorių rezultatas rodo pralaimėjimą jau vien todėl, kad 4 metus buvusi opozicijoje partija gavo mažiau mandatų, nei pabuvusi valdžioje. Sociologiniai tyrimai parodė, jog už juos balsavo 30 proc. atėjusių į rinkimus.
Kiek mažiau – už buvusias valdančiosios koalicijos partijas (socialdemokratus, „tvarkiečius“, „darbiečius“), apie 40 proc. rinkosi kitas partijas, daugiausia – LVŽS. Tai parodė, jog konservatoriai nesugeba perimti kitų partijų rinkėjų“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanas profesorius Algis Krupavičius.
Viešųjų ryšių specialisto Pauliaus Tamulionio manymu, dešinieji pernelyg pasitikėjo aktyviais socialinių tinklų dalyviais, jaunesniais, išsilavinusiais rinkėjais ir užmiršo kaimą.
„Nebuvo konservatorių žinutės provincijai, kaimo žmonėms. Dešinieji padarė klaidą prieš rinkimus kalbėdami apie tai, kad reikia mažinti mokytojų skaičių, mažinti mokyklų skaičių provincijoje, koncentruoti aukštąsias mokyklas, universitetus. Tai ekonomiškai pagrįsta programa, didmiesčiai jai pritarė, o regionai atmetė.
Užliūliuoti socialinių tinklų dėmesio jie apleido kaimą. Tuo meistriškai pasinaudojo LVŽS, įteigdama mintį – atseit buvę valdantieji jus apvylė, o dešiniesiems jūs nerūpite, jie didmiesčio partija“, – sakė P.Tamulionis.
Kaip vaizdžiai išsireiškė viešųjų ryšių specialistas, konservatoriai agitavo „Facebook“ erdvėje, o „valstiečiai“ – ant ratų, įrodydami, kad regionuose dauguma rinkėjų labiau pasitiki ne virtualioje erdvėje sklindančiais, o gyvais žodžiais „ant žemės“.
Tačiau „valstiečiai“ šlavė balsus ne tik rajonuose – jie sutrupino tradicinį konservatorių bastioną Kaune. Per antrąjį turą laimėjo tik vienas konservatorius – jų lyderis G.Landsbergis – Centro ir Žaliakalnio apygardoje.
Kaunas tapo kaimu? Nieko panašaus. Konservatorius čia sužlugdė meras Visvaldas Matijošaitis – ne todėl, kad agitavo prieš dešiniuosius ar atvirai rėmė „valstiečius“, socialdemokratus.
Atvirkščiai, prieš antrojo turo balsavimus jis pozavo agitacinei nuotraukai su Petrašiūnų apygardoje besibolatiravusiu Kaune populiariu konservatorių politiku Kaziu Starkevičiumi.
Tačiau laimėjo jo oponentas, mažai žinomas „valstietis“ Gediminas Vasiliauskas.
„Savo padarė V.Matijošaičio įvaizdis – jis pristatė save kaip valingą, ryžtingą politiką, kaip priešingybę prieš tai buvusiam merui konservatoriui Andriui Kupčinskui. Taip kauniečiams rinkėjams buvo sudarytas įspūdis, jog ryžtingi politikai – ne konservatoriai“, – Kauno fenomeną aiškino viešųjų ryšių specialistas P.Tamulionis.
K.Starkevičius pripažino, jog būtent pastarieji mero rinkimai lėmė dabartinę konservatorių padėtį per Seimo rinkimus Kaune.
„Iš tiesų startas masiškai tvarkyti problemines Kauno gatves buvo duotas, kai miestui vadovavo A.Kupčinskas. Juk tada padaryti projektai, gautos lėšos. Bet rinkėjai matė paviršutiniškai, kai įsisiūbavo darbai gatvėse“, – sakė K.Starkevičius.
Politikas sutiko su prielaida, kad konservatoriai padarė klaidų, nesugebėjo masiškai pritraukti už kitas partijas balsavusių rinkėjų, ypač regionuose.
„Pagal balsus daugiamandatėse apylinkėse mes iš regionų gavome net daugiau balsų nei 1996 metais, mūsų triumfo metais. Vis dėlto rajonuose rinkėjus vis dar veikia propagandiniai mitai, esą klasikinės partijos nueina nuo scenos, ir jie vis ieško naujovių.
Taip Seime trumpą laiką buvo įsigalėjusi Darbo partija, Arūno Valinsko muzikantai, pakilo ir staiga subliūško Neringos Venckienės violetiniai. Deja, nepagalvojama, kad vadinamosios naujos jėgos palieka savo rinkėjus, atsikrato atsakomybės“, – kalbėjo konservatorių politikas.
Vis dėlto K.Starkevičius pasidžiaugė, kad dešinieji sulaukė didelio palaikymo „Facebook“ – politiko manymu, tai rodo, jog vis daugiau jaunimo susidomi ir palaiko dešiniuosius.
„Rezultatai buvo ne tokie, kokių tikėjomės, tai tiesa. Tačiau jie įrodė, jog mūsų partija tikrai atsinaujinusi, nes ji traukia jaunesnį rinkėją“, – tikino politikas.
Politologas A.Krupavičius nemano, jog konservatoriams koją pakišo susižavėjimas agitacija „Facebook“ tinkle.
„Konservatorių pralaimėjimas regionuose – tai rinkėjų likutinė reakcija į buvusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės politiką krizės metu: naktines reformas, socialinių išmokų mažinimą, skaudžiai palietusį kaimo žmogų.
Žinoma, taktinė konservatorių klaida – per didelis tikrumas dėl pergalės po pirmojo rinkimų turo – irgi turėjo įtakos antrajame, bet – ne lemtingos“, – teigė politologas.