Tokį įspūdį apie padėtį mūsų šalyje galėtų susidaryti stebėtojas, kuriam būtų prieinamas tik vienas informacijos šaltinis, – socialiniai tinklai. Ir tokio stebėtojo nuomonė apie Lietuvoje vykstančius procesus, žinoma, būtų visiškai klaidinga.
Mat „Facebook“, į kurį dairosi daugiau negu pusė interneto vartotojų Lietuvoje, nėra tas krištolo rutulys, galintis stebuklingai parodyti tikrąją padėtį ar žmonių nuotaikas. Veikiau – priešingai, jis gali paklaidinti savo pačių susikurtuose iliuzijų labirintuose. Kai kurios partijos šią seniai žinomą tiesą savo kailiu patyrė tik po šių rinkimų.
Bet kai kam to suprasti nepavyksta ir dabar, todėl socialiniuose tinkluose skamba trolių urzgimas. Tema vis ta pati – apie vyžas, mėšlą ir per klaidą į valdžią patekusius „valstiečius“. Užsimaukšlinai šiaudinę skrybėlę – ir dešimt tūkstančių sekėjų, apimti ekstazės, paspaudžia mėlyną nykštį. Gal ir smagu, bet kas iš to?
Socialiniame tinkle laiką leidžiantys žmonės atsakytų, kad tai – naujoji realybė, o gal net demokratijos garantas, todėl nuo šiol jokie blogi veikėjai ir negeri jų darbai nebepasislėps. Bus išsiaiškinti ir išjuokti, kaip kad matėme per Seimo rinkimų kampaniją.
Susiję straipsniai
Kai kam tikrai buvo linksma: šaipytasi iš kandidatų plakatų su klaidomis, valdžios atstovų nemokėjimo kalbėti angliškai, jų nesugebėjimo šmaikščiai atsikirsti.
Šitaip šaipantis ir skatinant kitus tai daryti pamažu augo tikėjimas „permainomis“ ir tais, kurie jas žada. Kitaip tariant, konservatoriais ir liberalais, kurie – tai bent sutapimas – savo kampanijų strategiją susiejo būtent su socialiniais tinklais.
Tai, ką B.Obamos komanda darė 2008-aisiais, mėginta kopijuoti ir Lietuvoje. Nė akimirkai neabejojant savo pasirinktų kanalų efektyvumu, vis paplekšnojant vienas kitam per petį – štai kaip kietai varome! Kiek patiktukų ir pasidalijimų!
Štai kaip rinkimų rezultatus regėjo vienas populiaresnių lietuviškojo „Facebook“ veikėjų A.Tapinas: „Mano antrojo turo ir bendra vienmandačių prognozė – 27 mandatai konservatoriams, 23 valstiečiams, 6 liberalams, po 3 socdemams, „tvarkiečiams“ ir lenkams, du „darbiečiams“ ir keturi save išsikėlusiems kandidatams... Ryžčiausi lažintis iš dolerio, kad valdžioje matysime galingą (gal net per daug galingą) konservatorių, liberalų ir valstiečių koaliciją.“ Andrius Tapinas pralaimėjo sunkiai uždirbtą dolerį, bet kai kas pralošė gerokai daugiau.
Save valdžioje jau regėję konservatoriai po ketverių metų opozicijoje gavo dar mažiau mandatų nei 2012 metais, kai tauta jiems keršijo už visus A.Kubiliaus eksperimentus. Ko vertas toks pasiekimas – su jaunuoju vedliu, išmintingais senelio patarimais ir neslepiama prezidentės parama?
Kas patarinėjo šiai partijai prieš rinkimus? Auksaburniai su baltais laidais ausyse ir „Excel“ lentelėmis, išmokę skambių frazių apie tikslinę auditoriją, bet praradę ryšį su Lietuvos realybe? O gal slaptieji „valstiečių“ agentai?
Susiję straipsniai
Šie rinkimai tik patvirtino kitose šalyse jau žinomus faktus: socialinių tinklų įtaka rinkėjų elgesiui realiame gyvenime yra menka, todėl remtis jais rinkimų kampanijose yra rizikinga.
Nors stebint vajų „Facebook“ galėjo atrodyti, kad štai sekmadienį susirinks pilietiškasis jaunimas, pabalsuos už permainas ir bus tvarka valstybėje. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo netgi menkesnis nei prieš ketverius metus.
Iliuzijas savo virtualių draugų aplinkoje kūrę ir kurstę žmonės buvo priblokšti ir nuvilti rinkimų rezultatų.
Žinoma, naujojo Seimo sudėtį nulėmė ne vien rinkimų kampanija, bet ir daugybė kitų politinių, socialinių veiksnių.
Tačiau šis daug kam netikėtas rezultatas suteikė vertingos informacijos apie tai, į kokius signalus rinkėjai Lietuvoje reaguoja.
Buvo priminta, kad čia, panašiai kaip Rusijoje ar kitose posovietinėse šalyse, žmonėms labiau patinka iš sraigtasparnių krintantys ledai, ryškiai pasipuošę artistai, fokusininkai, armonikieriai. Kitaip tariant, seno gero jomarko klasika, kuri dar niekada nėra nuvylusi užsakovų. O visos tos „baltosios pirštinės“, migloti proveržiai ir rafinuoti juokeliai apie politinius konkurentus labiau tinka interneto publikai, kurios balsas į dangų kol kas neina.
Šie rinkimai priminė dar vieną svarbią tiesą: „Facebook“ geriausiu atveju yra kompasas, bet ne navigacinė sistema, kuri galėtų atvesti į tikslą.
Pasaulyje pamažu, bet nuosekliai žlungant logocentristinei sistemai, kai už žinių sklaidą buvo atsakingi (visomis šio žodžio prasmėmis) profesionalai, jų vietą užima interneto linksmintojai su katinų vaizdo siužetais. Su šio turinio vartojimo kultūra užaugusi publika panašiai ima vertinti ir politiką, ir valstybės valdymą.
Nesvarbu, kas ir kodėl paleido skandalingą žinią, ar ji tikra: juk svarbiausia nedelsiant pamėgti ir pasidalinti. Tada suburti smerkėjų (ar gerbėjų) grupę. Užsiklijuoti temą atitinkančią profilio nuotrauką. Ir smagu, ir pilietiška. Iki kito tokio epizodo. O lindint tokiame socialiniame urve atrodo, kad ir kiti panašiai mąsto.
Tačiau yra visai ne taip. Šie Seimo rinkimai tai skaudžiai priminė nuo realybės nutolusiems politikams. Ir ne tik jiems.